Apie Lietuvą iš šalies (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-02-05 23:47

„Latvija ir Lietuva: nuo tarybinio „užsienio“ iki Europos Sąjungos užkaborių“. Taip pavadintas straipsnis, publikuojamas didžiausiame  Rusijos ekonomikos ir verslo  leidinyje "Kommersant". Manytume, būtų įdomu, kaip į mus žvelgia artimiausia ir stambiausia rinka.

Tarybiniais laikais Pabaltijo respublikos – Latvija, Lietuva ir Estija mūsų piliečiams buvo viliojantis „artimasis užsienis“. Iš tikrųjų, gyvenimo lygis anuometiniame tarybiniame Pabaltijy akivaizdžiai skyrėsi nuo gyvenimo lygio Rusijos gilumoje. Pabaltijo prekės (nuo elektronikos iki šprotų ir Rygos balzamo) mums buvo visos Sąjungos kokybės etalonas.

Tačiau nei latviai, nei lietuviai, nei estai niekada nesiekė susilieti su „nauja istorine visuomene“ – vieninga tarybine liaudimi – ir demonstravo – „dažniausiai buitiniame lygmeny“ – savo nepriklausomybės siekį.

Pertvarka („perestrojka“) buvo didžiulė paskata sustiprinti šių respublikų decentralizacines nuostatas. 1990 metų pavasarį Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pirmoji paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Respublikos teritorijoje nustojo veikti TSRS Konstitucija ir atnaujinta Lietuvos 1938 m. Konstitucija. Įkandin Lietuvos - Latvijos Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti valstybės nepriklausomybę.

Kremlius į tai atsakė ekonomine Lietuvos ir Latvijos blokada. Įtampa kaito ir apogėjų pasiekė 1992 metų pradžioje. Lietuvos Vyriausybė smarkiai padidino kainas. Profsąjungos („Jedinstvo“- red.) į tai reagavo mitingu su lozungais „Šalin parlamentą! Tegyvuoja TSR Sąjunga!” Sausio 13-osios naktį dvi šarvuotos technikos kolonos pajudėjo Vilniaus centro link. Tragiškai susiklostė įvykiai prie televizijos centro. Tvarkos saugotojų ir televizijos centro gynėjų sandūroje žuvo 15 žmonių ir 600 žmonių buvo sužeisti. Iki šiol nežinoma, iš kurios pusės tą naktį nuaidėjo pirmasis šūvis.

Įtampa persikėlė į kaimyninę Latviją. Sausio 20 Rygos OMON, tiesiogiai pavaldus TSRS Vidaus reikalų ministerijai, nuginkluavo Rygos milicijos padalinius. Tačiau jis buvo apšaudytas nuo Latvijos Vidaus reikalų skyriaus pastato, todėl priimtas sprendimas atakuoti pastatą. Aukų buvo abiejose pusėse, taip pat tarp atsitiktinių praeivių”.

Pabaltijo respublikoms 1991 m. rugsėjį buvo suteikta nepriklausomybė, griuvus Nacionaliniam gelbėjimo komitetui (GKČP).

Latvija iš karto ėmėsi radikaliai reformuoti ekonomiką, dažnai neapgalvotai ir nuostolingai.. Buvo likviduotos dauguma stambių įmonių, tarp kurių garsiosios VEF (radijo, telefono gamintoja), RAF (mikloautobusai), gamyklos ir kitos, kuriose dirbo daugiausia rusakalbiai žmonės. Jie tapo nereikalingi Latvijos ekonomikai. Be to, netekusi buvusios tarybinės rinkos, sunyko žuvies pramonė.

Ekonomikos pamatu nuspręsta padaryti bankų sektorių ir tranzitopaslaugas. Kai kuriais metais Rusijos prekių tranzitas per Latvijos uostus sudarydavo 25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas