Apie mūsų kaimynus ir mus (2)

(Puslapis 1 iš 10)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Vytautas Karpuška / Ekonomika.lt

2011-03-27 14:12

Pirmąją dalį skaitykite čia

Mūsų, lietuvių yra daugiausiai. Kitataučių valstybėje mažiausiai. Estų kaimynė Suomija – sudėtingo likimo, bet jau turtinga valstybė. Estai moka pasigirti savo pasiekimais. O Latvija yra regiono centre. Tokie kiekvienos šalies privalumai. Tiesa, ar tai, kad mažai kitataučių yra privalumas-ginčytina.

Kultūrų įvairovė yra vienas iš ekonominės sėkmės veiksnių. Manau, kad jei pas mus žydų būtų tiek kiek prieš karą, tai mes gyventume geriau. Verslumu jie pranokdavo lietuvius. Bet pereinamuoju laikotarpiu, kai latviams ir estams teko galvoti apie savo tautos išlikimą, atrodė, kad monolitiškumas geriau.

Kažkada buvome lyderiai

Tarybiniais metais Lietuva iš skurdžiausios regiono valstybės sugebėjo tapti jo ekonomine lydere.

Estijoje buvo tik viena tikrai didelė pramonės įmonė užsiimanti skalūnų kasyba ir panaudojimu.

Latvija, jau turėjusi stipresnę pramonę tarpukaryje, vėliau beveik nieko naujo nesukūrė.

O pas mus buvo ir atominė elektrinė, ir „Mažeikių nafta“, ir trąšų gamyklos. Turėjome stiprias, to meto sąlygomis, metalo apdirbimo, staklių gamybos, elektronikos, prietaisų gamyklas, tekstilės, maisto perdirbimo įmones.

Pavyzdžiui, Vilniuje buvo tokia „Radijo matavimo prietaisų gamykla“, vilniečiams labiau žinoma kaip „penketukas“. Vien šios gamyklos tyrimo ir projektavimo institute dirbo apie dešimt tūkstančių žmonių, antra tiek gamyboje (su filialais ne Vilniuje). Darbuotojų skaičiumi dabar tai prilygtų kokiam tarptautiniam koncernui.

Tiesa, šios „radijo matavimo prietaisų“ gamyklos pagrindinė produkcija buvo ne oscilografai, akmenų inkstuose skaldymo įtaisai ar kokie kiti gudrūs prietaisai, bet tarybinių sparnuotųjų raketų valdymo sistemos. Šių sistemų bazė ne mikroelektronika, bet bangos ir kieto kūno fizikos pagrindu sukurti bangolaužiai.

Tokios technologijos dar ir dabar kokiai nors „Toshibai“ ar „Intel“ yra tik ateities svajonės - bent jau civilinėse, ne karinėse srityse.

Didelė elektronikos įmonė buvo mokslinis gamybinis susivienijimas „Venta“, kurio centras įsikūrė Ateities gatvėje Vilniuje. Tos įmonės institute ir gamykloje dirbo po du tūkstančius žmonių. Tai mažiau negu „Sigmoje“, „Vilmoje“ ar „Kuro aparatūroje“, tačiau daugiau negu bet kurioje dabartinėje į mokslą orientuotoje įmonėje. Aišku, šis susivienijimas buvo panašus į daugumą tarybinių gamyklų. Produktus ne kurdavo patys, bet kopijuodavo. Imdavo daugiausiai amerikiečių „Motorolos“ mikroschemas, jas ardydavo, nagrinėdavo ir taip projektuodavo savas.

Kokybiškos produkcijos išeiga buvo labai maža. Išteklių panaudojimo efektyvumas menkas. Bet „Venta“ tada gamindavo daugiau elektroninių mikroschemų negu visokie „siemensai“, „philipsai“ ir kiti Europos gamintojai kartu.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Karpuška

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas