Apie pasirinkimo galimybes medicinoje (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2012-02-21 11:54

Prieš beveik dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė vaistų receptų išrašymo tvarką. Recepte turi būti nurodomas bendrinis veikliosios medžiagos, o ne konkretaus gamintojo vaisto pavadinimas. Ministerija akcentavo, kad naujoji tvarka suteiks daugiau pasirinkimo laisvės pacientui. Nes matydamas visą tos pačios sudėties vaistų asortimentą specialiai tam įdiegtame ekrane vaistinėje, pacientas pats rinksis, kokio gamintojo vaistą įsigyti. Žmogus galės rinktis pigesnį vaistą, ar tą, kuris jam anksčiau buvo padėjęs. Kadangi rinksis pats žmogus, taip bus išvengta medikų ir farmacininkų galimo „diktato“.

Deja, priimdama sprendimus Sveikatos apsaugos ministerija yra kaip reta nenuosekli. Pripažindama žmonių teisę rinktis medikamentą ir šeimos daktarą, ministerija kažkodėl nemano, kad žmogus turi turėti galimybę rinktis ir stacionarių paslaugų teikėją, t. y. ligoninę. Tiksliau, žmogus gali rinktis ligoninę, tačiau jam gali tekti sumokėti visą paslaugos kainą, net jei pareigingai mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai nutiktų tuo atveju jei jis pasirinktų ligoninę, su kuria Ligonių kasa nesudarė sutarties dėl stacionarių paslaugų teikimo. Atrodo, kaip čia taip, pinigai seka paskui pacientą, kai pasirenkamas šeimos daktaras, bet neseka, jei norėtum pasirinkti ligoninę. Tokio finansavimo pasekmė – labai mažai privačių lovų, nes būtent su privačiomis gydymo įstaigomis pasirašoma itin mažai sutarčių. Jei ES privačių lovų vidurkis tūkstančiui gyventojų yra 210 lovų, Lietuvoje – tik 3.

Kliūtis laisvam žmogaus pasirinkimui yra galiojanti sutarčių su gydymo įstaigomis pasirašymo tvarka, kurią nustato Sveikatos ministras. Ne 141-o Seimo nario priimtas įstatymas, ne kolegialus 15 vyriausybės narių nutarimas, bet vienasmenis Sveikatos ministro sprendimas šioje srityje apsprendžia viską. Vienas ministro įsakymas suteikia tiek daug sprendimo laisvės Ligonių kasoms, kad šios visada gali pagrįsti bet kokį savo sprendimą dėl sutarčių apimčių, o čia jau – ir erdvė korupcijai. Kitas ministro įsakymas apskritai užkerta kelią sudarinėti sutartis su naujais paslaugų teikėjais. Jame įdėta sąlyga, kad naujas sutartis galima sudaryti tik tada, jei esami paslaugų teikėjai nepajėgtų suteikti reikalingų paslaugų. O jie juk visada galės, nes už tai jiems pervedamos mūsų draudimo įmokos!

Sakysite, gal tokiu būdu diskriminuoti gydymo įstaigas – nieko čia tokio? Bet juk diskriminuojamos ne įstaigos, bet pirmiausia – pacientas, nes būtent jo pasirinkimo galimybės yra suvaržytos. Į sveikatos draudimo fondo lėšų skirstymo problemą dėmesį jau atkreipė ir Konkurencijos taryba, kuri pradėjo tyrimą, ar ministro įsakymas dėl sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarkos nepažeidžia Konkurencijos įstatymo. Tyrimas užtruks, tačiau padėtį Sveikatos ministras gali pataisyti ir nelaukdamas išvadų. Ligonių kasos kaip tik vasario pabaigoje, kovo pradžioje pasirašo šių metų paslaugų teikimo sutartis su gydymo įstaigomis. Galima sakyti, būtent dabar brėžiamos pacientų pasirinkimo ribos, o pacientui, mokančiam privalomojo sveikatos draudimo įmokas, labai rūpi, kad šios ribos būtų kuo platesnės.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas