Apklausa: 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-03-27 13:12

91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos pardavimo sutartimi, o tik 45 proc. juos sutiktų įsigyti už litą, rodo Vilniaus miesto savivaldybės atlikta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos neišsprendė klausimo, kam atiteks šilumos punktų nuosavybės teisės. Atsiradus įvairiems pasiūlymams tiek iš Energetikos ministerijos, tiek ir iš pačios Vilniaus miesto savivaldybės, gyventojai pradėjo reikšti nepasitenkinimą įstatymo pataisomis, todėl buvo nuspręsta organizuoti vilniečių apklausą.

"Kol buvo nagrinėjami variantai, atėjo signalų iš daugiabučių namų gyventojų, bent jau dalis teigė, kad jie iš viso nenori turėti nuosavybėje šilumos punktų, nes turėjimas nuosavybės sukelia daug pasekmių - remontuoti, tvarkyti, kaupti lėšas atstatymui", - spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo, sakė vicemeras.

Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sakė, jog tokia didelė apklausa Vilniuje surengta pirmą kartą - buvo išdalinta 52 tūkst. 800 anketų, tačiau atsiliepė tik patys aktyviausieji - per 4 tūkst. 400 anketų grąžinta rengėjams.

S. Čirbos teigimu, 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos-pardavimo sutartimi.

"Maždaug 9 iš 10 gyventojų nenori turėti šilumos punkto savo nuosavybėje, net jeigu būtų galimybė įsigyti šilumos punktą už simbolinį vieną litą (...) tik 45 proc. sutiktų įsigyti tą šilumos punktą už vieną litą", - apklausos rezultatus apibendrino S. Čirba.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 45 proc. respondentų išvis nenori dalyvauti šilumos punkto priežiūros darbuose.

"Žmonės nori, kad būtų sugrąžinta sistema, buvusi iki lapkričio 1 dienos pakeitimo - kad šilumos punkto rūpesčiai, jų priežiūra, ypač remontas, kapitalinis remontas, kuris yra didžiausias galvos skausmas gyventojams, atitektų šilumos punktą prižiūrinčiai administracijai ir gyventojai už tai papildomai nemokėtų", - reziumavo S. Čirba.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, jog įvykdytos apklausos rezultatus galima pritaikyti ir visos Lietuvos kontekstui, nes "padėtis Lietuvoje beveik vienoda". Ir nors, jo teigimu, kitų miestų savivaldybių gyventojai reagavo daug greičiau, keldami metaforišką klausimą "Kam man reikia pirkti garvežį, kad važiuočiau į Klaipėdą, jeigu aš galiu nusipirkti tik bilietą?", nuogąstavimai dėl remonto kainų būdingi visai šaliai.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio ...

Norint pritraukti gamybos milžinus, Lietuvai reikia suskubti: įvardijo silpnąsias vietas

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką. „Investuok Lietuvoje“ po apsilankymo ...

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas