Apklausa: 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-03-27 13:12

91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos pardavimo sutartimi, o tik 45 proc. juos sutiktų įsigyti už litą, rodo Vilniaus miesto savivaldybės atlikta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos neišsprendė klausimo, kam atiteks šilumos punktų nuosavybės teisės. Atsiradus įvairiems pasiūlymams tiek iš Energetikos ministerijos, tiek ir iš pačios Vilniaus miesto savivaldybės, gyventojai pradėjo reikšti nepasitenkinimą įstatymo pataisomis, todėl buvo nuspręsta organizuoti vilniečių apklausą.

"Kol buvo nagrinėjami variantai, atėjo signalų iš daugiabučių namų gyventojų, bent jau dalis teigė, kad jie iš viso nenori turėti nuosavybėje šilumos punktų, nes turėjimas nuosavybės sukelia daug pasekmių - remontuoti, tvarkyti, kaupti lėšas atstatymui", - spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo, sakė vicemeras.

Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sakė, jog tokia didelė apklausa Vilniuje surengta pirmą kartą - buvo išdalinta 52 tūkst. 800 anketų, tačiau atsiliepė tik patys aktyviausieji - per 4 tūkst. 400 anketų grąžinta rengėjams.

S. Čirbos teigimu, 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos-pardavimo sutartimi.

"Maždaug 9 iš 10 gyventojų nenori turėti šilumos punkto savo nuosavybėje, net jeigu būtų galimybė įsigyti šilumos punktą už simbolinį vieną litą (...) tik 45 proc. sutiktų įsigyti tą šilumos punktą už vieną litą", - apklausos rezultatus apibendrino S. Čirba.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 45 proc. respondentų išvis nenori dalyvauti šilumos punkto priežiūros darbuose.

"Žmonės nori, kad būtų sugrąžinta sistema, buvusi iki lapkričio 1 dienos pakeitimo - kad šilumos punkto rūpesčiai, jų priežiūra, ypač remontas, kapitalinis remontas, kuris yra didžiausias galvos skausmas gyventojams, atitektų šilumos punktą prižiūrinčiai administracijai ir gyventojai už tai papildomai nemokėtų", - reziumavo S. Čirba.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, jog įvykdytos apklausos rezultatus galima pritaikyti ir visos Lietuvos kontekstui, nes "padėtis Lietuvoje beveik vienoda". Ir nors, jo teigimu, kitų miestų savivaldybių gyventojai reagavo daug greičiau, keldami metaforišką klausimą "Kam man reikia pirkti garvežį, kad važiuočiau į Klaipėdą, jeigu aš galiu nusipirkti tik bilietą?", nuogąstavimai dėl remonto kainų būdingi visai šaliai.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Skaudi teisybė: Lietuvos mokytojų atlyginimai mažesni nei Rumunijoje

Lietuvos mokytojų atlyginimai mažiausi Europoje, tokią statistiką pateikia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Stebina tai, kad nors kitose šalyse gyvenimo lygis aukštesnis, mus lenkia net Rumunija, ...

Lietuviškos tendencijos: skundžiasi, bet teisių negina

Maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų skundžiasi, jog jiems yra tekę įsigyti nekokybišką prekę ar paslaugą, tačiau tik nedidelė dalis jų kreipiasi į vartotojų teises ginančias institucijas, teigia teisingumo ministras. „25 proc. ...

Maisto švaistymas pasaulyje: kaip su iššūkiu tvarkosi Lietuva?

Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje priėmusi įstatymą, jog didieji prekybininkai besibaigiantį galioti maistą atiduotų labdaringoms organizacijoms. Šį įstatymą siūloma išplėsti ir visoje Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje ...

Taromatais jau surinkta šimtai tūkstančių pakuočių

Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi galimybe grąžinti pakuotes moderniai – per pirmąją savaitę, kai pradėjo veikti taromatai, jau grąžinta daugiau nei 300 tūkst. pakuočių. Kol kas absoliuti dauguma grąžintų pakuočių – stikliniai ...

Praeitais metais smuko ir Lietuvos eskportas, ir importas

Lietuvos eksportas pernai siekė 22,984 mlrd. eurų, importas - 25,397 mlrd. eurų, arba atitinkamai 5,7 proc. ir 1,9 proc. mažiau nei 2014 metais. Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai, palyginti su 2014-aisiais, padidėjo 57,9 proc. iki 2,413 ...

Liūdnos tendencijos: Lietuvos vartotojų nuotaikos – prasčiausios per dvejus metus

Lietuvos gyventojai vieninteliai Baltijos šalyse, kurių nuotaikos paskutinįjį 2015 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, pastebimai smuko. Mūsų šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas per tris mėnesius nukrito 7 balais ir pasiekė 81. ...

Dauguma gyventojų savo darbdavį vertina vidutiniškai

Lietuvos gyventojai savo darbdavius dažniausia vertina stipriu septynetu, rodo atliktas tyrimas. Aukščiausią 9 ir 10 balų įvertinimą savo organizacijoms suteikė trečdalis (34 proc.) apklaustų respondentų, beveik pusė (47 proc.) savo ...

Mobiliojo ryšio rinkoje įžvelgia kainų augimo galimybių

Dėl tarptinklinio ryšio reguliavimo įstatymų, kurie leis visose ES šalyse naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis nepakitusiais savo operatoriaus tarifais, Lietuvos operatorių sąnaudos augs, nes mobiliojo ryšio bei ...

Didesnės vaistinės – patogumas pirkėjams ar artėjantis kainų kėlimas?

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs įstatymas privertė vaistines mažesnes nei 60 kv. metrų susimąstyti. Joms arba teko pakratyti pinigines ir persitvarkyti, arba užsidaryti. Mūšio lauke atsidūrusios Konkurencijos taryba ir Lietuvos ...

„Lietuvos energija“ pradeda Lietuvos elektrinės smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimą

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ antradienį pradeda buvusios Lietuvos elektrinės (dabar „Lietuvos energijos gamyba“, LEG) smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo procesą. Bendrovė pranešė, kad ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas