Apklausa: 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-03-27 13:12

91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos pardavimo sutartimi, o tik 45 proc. juos sutiktų įsigyti už litą, rodo Vilniaus miesto savivaldybės atlikta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos neišsprendė klausimo, kam atiteks šilumos punktų nuosavybės teisės. Atsiradus įvairiems pasiūlymams tiek iš Energetikos ministerijos, tiek ir iš pačios Vilniaus miesto savivaldybės, gyventojai pradėjo reikšti nepasitenkinimą įstatymo pataisomis, todėl buvo nuspręsta organizuoti vilniečių apklausą.

"Kol buvo nagrinėjami variantai, atėjo signalų iš daugiabučių namų gyventojų, bent jau dalis teigė, kad jie iš viso nenori turėti nuosavybėje šilumos punktų, nes turėjimas nuosavybės sukelia daug pasekmių - remontuoti, tvarkyti, kaupti lėšas atstatymui", - spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo, sakė vicemeras.

Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sakė, jog tokia didelė apklausa Vilniuje surengta pirmą kartą - buvo išdalinta 52 tūkst. 800 anketų, tačiau atsiliepė tik patys aktyviausieji - per 4 tūkst. 400 anketų grąžinta rengėjams.

S. Čirbos teigimu, 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos-pardavimo sutartimi.

"Maždaug 9 iš 10 gyventojų nenori turėti šilumos punkto savo nuosavybėje, net jeigu būtų galimybė įsigyti šilumos punktą už simbolinį vieną litą (...) tik 45 proc. sutiktų įsigyti tą šilumos punktą už vieną litą", - apklausos rezultatus apibendrino S. Čirba.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 45 proc. respondentų išvis nenori dalyvauti šilumos punkto priežiūros darbuose.

"Žmonės nori, kad būtų sugrąžinta sistema, buvusi iki lapkričio 1 dienos pakeitimo - kad šilumos punkto rūpesčiai, jų priežiūra, ypač remontas, kapitalinis remontas, kuris yra didžiausias galvos skausmas gyventojams, atitektų šilumos punktą prižiūrinčiai administracijai ir gyventojai už tai papildomai nemokėtų", - reziumavo S. Čirba.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, jog įvykdytos apklausos rezultatus galima pritaikyti ir visos Lietuvos kontekstui, nes "padėtis Lietuvoje beveik vienoda". Ir nors, jo teigimu, kitų miestų savivaldybių gyventojai reagavo daug greičiau, keldami metaforišką klausimą "Kam man reikia pirkti garvežį, kad važiuočiau į Klaipėdą, jeigu aš galiu nusipirkti tik bilietą?", nuogąstavimai dėl remonto kainų būdingi visai šaliai.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


SEB: Baltijos šalių ekonomika toliau stiebsis nepaisant prieštaringų geopolitinių veiksnių

 Pasaulio verslas jau kurį laiką gyvena prieštaringų ekonomikos augimo veiksnių aplinkoje. Kaip pastebi SEB ekonomistai, teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse ...

„Vilniaus energija“: brangesnis biokuras nebrangina šilumos vartotojams

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma šilumos gamybos bendrovė „Vilniaus energija“, kuri kaltinama perkanti brangesnį biokurą iš susijusios įmonės, kategoriškai atmeta kaltinimus. Bendrovės vadovas ...

Pesimistinės Pasaulio banko prognozės Lietuvai

Pasaulio banko ataskaita apie mūsų regiono demografiją nuteikia pesimistiškai. Panašu, kad bus didelių finansinių problemų pensijų, sveikatos, švietimo sistemoms. Tą patį teigia ir Europos Komisijos išvados. Esame ...

Triušininkystė vis dar vertinama kaip pomėgis, bet ne kaip verslas

 Konkurencijos vienoje iš alternatyviosios gyvulininkystės – triušininkystės – rinkoje beveik nėra, paklausa vis dar didesnė už pasiūlą, nors pradėti auginti triušius užtenka minimalių investicijų. Vis tik ...

A. Pabedinskienė: naujasis socialinis modelis bus taisomas (1)

 Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas sukėlė diskusijų audrą visuomenėje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“pripažino, kad ...

Prezidentė: socialinis modelis yra brangus mokslinių pasiūlymų kratinys

 Mokslininkų grupės parengtą socialinio modelio projektą šalies vadovė pavadino brangiai pirktu pasiūlymų kratiniu. Pasak Dalios Grybauskaitės, jis gali būti tik atspirties tašku, formuojant Vyriausybės ...

A. Sysas: socialinis modelis atitrūkęs nuo gyvenimo

 Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog mokslininkų parengtam socialinio modelio projektui pirmiausia turi pritarti Trišalė taryba, tik po to jį imsis svarstyti Seimas. ...

Rizikos ir privatus kapitalas – dar neišnaudotas plėtros finansavimo šaltinis

 Per artimiausius dvylika mėnesių šalies įmonės, vertindamos verslo plėtros galimybes, nesitiki spartaus augimo. Įmonės labiau linkusios verslo plėtrą finansuoti savo lėšomis. Prireikus papildomų finansavimo šaltinių, ...

Ar bus apmokestintos ir nuorūkos?

 Tabako gaminių atliekų tvarkymas yra ne tik didelė, bet ir nemažų finansinių kaštų reikalaujanti problema. Prieš priimdama sprendimus, kaip ją spręsti, Aplinkos ministerija prašo visuomenės patarimo. Kaip „Žinių ...

Po pokalbių su moksleiviais – naujos verslo idėjos

 Šiuolaikinis verslas domisi ne tik dabartinių klientų poreikiais – norėdamos užsitikrinti spartų verslo tobulėjimą ir konkurencinį pranašumą įmonės vis dažniau domisi ir poreikiais tų žmonių, kurie klientais taps dar tik ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas