Apklausa: 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-03-27 13:12

91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos pardavimo sutartimi, o tik 45 proc. juos sutiktų įsigyti už litą, rodo Vilniaus miesto savivaldybės atlikta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos neišsprendė klausimo, kam atiteks šilumos punktų nuosavybės teisės. Atsiradus įvairiems pasiūlymams tiek iš Energetikos ministerijos, tiek ir iš pačios Vilniaus miesto savivaldybės, gyventojai pradėjo reikšti nepasitenkinimą įstatymo pataisomis, todėl buvo nuspręsta organizuoti vilniečių apklausą.

"Kol buvo nagrinėjami variantai, atėjo signalų iš daugiabučių namų gyventojų, bent jau dalis teigė, kad jie iš viso nenori turėti nuosavybėje šilumos punktų, nes turėjimas nuosavybės sukelia daug pasekmių - remontuoti, tvarkyti, kaupti lėšas atstatymui", - spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo, sakė vicemeras.

Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sakė, jog tokia didelė apklausa Vilniuje surengta pirmą kartą - buvo išdalinta 52 tūkst. 800 anketų, tačiau atsiliepė tik patys aktyviausieji - per 4 tūkst. 400 anketų grąžinta rengėjams.

S. Čirbos teigimu, 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos-pardavimo sutartimi.

"Maždaug 9 iš 10 gyventojų nenori turėti šilumos punkto savo nuosavybėje, net jeigu būtų galimybė įsigyti šilumos punktą už simbolinį vieną litą (...) tik 45 proc. sutiktų įsigyti tą šilumos punktą už vieną litą", - apklausos rezultatus apibendrino S. Čirba.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 45 proc. respondentų išvis nenori dalyvauti šilumos punkto priežiūros darbuose.

"Žmonės nori, kad būtų sugrąžinta sistema, buvusi iki lapkričio 1 dienos pakeitimo - kad šilumos punkto rūpesčiai, jų priežiūra, ypač remontas, kapitalinis remontas, kuris yra didžiausias galvos skausmas gyventojams, atitektų šilumos punktą prižiūrinčiai administracijai ir gyventojai už tai papildomai nemokėtų", - reziumavo S. Čirba.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, jog įvykdytos apklausos rezultatus galima pritaikyti ir visos Lietuvos kontekstui, nes "padėtis Lietuvoje beveik vienoda". Ir nors, jo teigimu, kitų miestų savivaldybių gyventojai reagavo daug greičiau, keldami metaforišką klausimą "Kam man reikia pirkti garvežį, kad važiuočiau į Klaipėdą, jeigu aš galiu nusipirkti tik bilietą?", nuogąstavimai dėl remonto kainų būdingi visai šaliai.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Vyriausybė pritarė šauktinių grąžinimui

  Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, pagal kurį į kariuomenę būtų vėl kviečiami šauktiniai. Kasmet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatoma pašaukti nuo 3 tūkst iki ...

Bosnija ir Hercegovina įsileis lietuvišką jautieną

 Lietuva galės pradėti jautienos eksportą į Bosniją ir Hercegoviną. Ši šalis nusprendė, kad lietuviška produkcija atitinka reikalavimus, pranešė Vyriausybė. „Šią savaitę Lietuvą pasiekė antra gera ...

Farmacijos sektoriaus lyderiai: korupcijos apraiškos juodina visą industriją

 Farmacijos bendrovėmis save vadina ir tos įmonės, kurios iš tiesų tokios nėra, o jų korupciniai veiklos metodai meta dėmę visam verslui, nors didžioji dalis kompanijų elgiasi skaidriai ir laikosi labai griežtų atsakomybės standartų. ...

„Swedbank“: Lietuvos verslas didina investicijas į įrangą ir specialiąją techniką

 „Swedbank“ duomenimis, 2014 metais lizingo būdu įsigyjamų specialiosios technikos ir įrangos pardavimai Lietuvoje išaugo 17 procentų. Šį augimą didžiąja dalimi lėmė padidėjusios gamybos bei statybos įrenginių lizingo ...

Lietuvoje į eurus iškeista 2,8 mlrd. grynųjų litų

 Lietuvos bankas, komerciniai bankai, Lietuvos paštas ir kai kurios kredito unijos nuo šių metų sausio 1 dienos iki kovo 1-osios neatlygintinai pakeitė 2,8 mlrd. vertės grynųjų litų (0,81 mlrd. eurų) ir atliko daugiau kaip 1,2 ...

Rygoje didžiausias butų kainų intervalas, o Vilniuje – butų statybos plėtra

 Lyginant butų kainų skirtumus tarp šalių sostinių, verta išskirti Rygą, kuri pasižymi didžiausiu butų kainų intervalu, t. y. vidutinės kainos čia žemiausios, tačiau prabangus būstas – brangiausias. 2014 metais vidutinė ...

Patarimai apsiperkant – kaip iš tikrųjų sutaupyti?

 Maisto prekių parduotuvė – vieta, į kurią daugelis mūsų užsuka net kelis kartus per savaitę. Natūralu, kad nepaisant dažno lankymosi parduotuvėje kiekvienas turime tikslą sutaupyti. Prekybos tinklas „IKI“ primena kelias ...

Išmaniojo elektros tinklo privalumus pajusime visi

 Nuo 2010 metų intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA aktyviai dalyvauja modernizuojant Lietuvos elektros pastotes – valdymo sistemas keičia moderniomis dispečerinių valdymo ir ryšių sistemomis SCADA. Pernai įdiegus ...

Valstybinis sektorius dėl savo darbo bijo labiau privatusis

 Nors nedarbo lygis šalyje po ekonominės krizės nuosekliai mažėja, tačiau net 58 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų baiminasi papildyti bedarbių gretas. Tai atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ užsakymu atliktas ...

Analitikai: tarp didžiausių bankrotų vasarį – dvi lentpjūvės

 Per vasario mėnesį bankrutuojančiomis tapo 188 įmonės, o didžiausių bankrotų sąraše – dvi lentpjūvės iš Kauno ir Mažeikių rajono, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Vasario ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas