Apklausa: 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-03-27 13:12

91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos pardavimo sutartimi, o tik 45 proc. juos sutiktų įsigyti už litą, rodo Vilniaus miesto savivaldybės atlikta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos neišsprendė klausimo, kam atiteks šilumos punktų nuosavybės teisės. Atsiradus įvairiems pasiūlymams tiek iš Energetikos ministerijos, tiek ir iš pačios Vilniaus miesto savivaldybės, gyventojai pradėjo reikšti nepasitenkinimą įstatymo pataisomis, todėl buvo nuspręsta organizuoti vilniečių apklausą.

"Kol buvo nagrinėjami variantai, atėjo signalų iš daugiabučių namų gyventojų, bent jau dalis teigė, kad jie iš viso nenori turėti nuosavybėje šilumos punktų, nes turėjimas nuosavybės sukelia daug pasekmių - remontuoti, tvarkyti, kaupti lėšas atstatymui", - spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo, sakė vicemeras.

Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sakė, jog tokia didelė apklausa Vilniuje surengta pirmą kartą - buvo išdalinta 52 tūkst. 800 anketų, tačiau atsiliepė tik patys aktyviausieji - per 4 tūkst. 400 anketų grąžinta rengėjams.

S. Čirbos teigimu, 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos-pardavimo sutartimi.

"Maždaug 9 iš 10 gyventojų nenori turėti šilumos punkto savo nuosavybėje, net jeigu būtų galimybė įsigyti šilumos punktą už simbolinį vieną litą (...) tik 45 proc. sutiktų įsigyti tą šilumos punktą už vieną litą", - apklausos rezultatus apibendrino S. Čirba.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 45 proc. respondentų išvis nenori dalyvauti šilumos punkto priežiūros darbuose.

"Žmonės nori, kad būtų sugrąžinta sistema, buvusi iki lapkričio 1 dienos pakeitimo - kad šilumos punkto rūpesčiai, jų priežiūra, ypač remontas, kapitalinis remontas, kuris yra didžiausias galvos skausmas gyventojams, atitektų šilumos punktą prižiūrinčiai administracijai ir gyventojai už tai papildomai nemokėtų", - reziumavo S. Čirba.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, jog įvykdytos apklausos rezultatus galima pritaikyti ir visos Lietuvos kontekstui, nes "padėtis Lietuvoje beveik vienoda". Ir nors, jo teigimu, kitų miestų savivaldybių gyventojai reagavo daug greičiau, keldami metaforišką klausimą "Kam man reikia pirkti garvežį, kad važiuočiau į Klaipėdą, jeigu aš galiu nusipirkti tik bilietą?", nuogąstavimai dėl remonto kainų būdingi visai šaliai.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Vaistai lėtėjančiai Lietuvos ekonomikai – užsienio investicijos ir struktūrinės reformos

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento ...

Optimizmas į Lietuvos namų ūkius ateis tik po kelerių metų

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis ...

Būstas mieste ar užmiestyje: kuo lietuviai skiriasi nuo kitų?

Daugelis naujakurių dažnai susiduria su dilema: kur gyventi – ar centre, kur viskas tarsi ranka pasiekiama, ar priemiestyje su nuosavu, nors ir nedideliu, ploteliu žemės. Taigi, ką renkasi lietuviai ir kodėl jie išsiskiria kitų ...

Nauja mada kapinėse: 3D antkapius įpirks ne kiekvienas

Kapinių puošyba – nuo seno lietuviams aktuali tema. Kol vieni renkasi sodinti našlaites, kiti linkę kapą užkloti plytelėmis ar dirbtine žole. Tačiau nenorintiems daug vargti prižiūrint kapus, siūloma naujovė - 3D ...

Teisininkė apie Darbo kodeksą: nebūna, kad ir vilkas sotus, ir avys sveikos

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi ...

Seimas atmetė prezidentės veto: įsigalioja naujasis Darbo kodeksas

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 ...

Verslo plėtra: kur ir kodėl investuoja tie, kurie išaugo Lietuvos rinką?

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios ...

Estai įperka kambariu didesnį būstą negu lietuviai ir latviai

Šių metų antrą ketvirtį Vilniaus gyventojai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, galėjo įsigyti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą savo mieste – didesnį negu Latvijos sostinės gyventojai, bet mažesnį negu Estijos, rodo SEB banko ...

Būstas brangsta beveik visuose Lietuvos didmiesčiuose

Nors spartus būsto kainų augimas fiksuojamas tiek Rygoje, tiek Vilniuje, kainos vis dar nepasiekė Talino lygio. Ten jos ne tik aukščiausios, bet ir didžiausias rinkos aktyvumas. Tuo tarpu Lietuvoje kainos auga ne tik ...

Skaičiuojamas pirmasis derlius: kiek už daržoves mokėsime žiemą?

Šiuo metu jau pastebimos žemesnės daržovių kainos prekybos centruose palyginti su praeitais metais. Ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo geresnis derlius. Tačiau ar jo užteks ir žiemai, kuomet taip pat norėsis pigesnės lietuviškos ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas