Apklausa parodė, kur lietuviai panaudotų padidėjusias pajamas


Fotolia.com nuotr. Finansai

BNS

2016-05-18 10:19

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga.

„Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau. Tokios besitęsiančios tendencijos leidžia manyti, kad nemažai namų ūkių tampa finansiškai atsparesni, nes dažniausiai įvardyta paskata taupyti būtent ir yra noras jaustis saugesniam finansinių negandų akivaizdoje“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Dažniausiai taupoma siekiant apsisaugoti nuo galimo finansinės būklės pablogėjimo (59 %) arba norint turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (48 %). Ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, vaikų mokslams, senatvei, arba brangesniems pirkiniams ateityje taupo kas trečias namų ūkis.

Sutaupyti pavyksta beveik pusei namų ūkių (47 proc.). Kaip ir pernai, dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma siekia nuo 31 iki 150 Eur (tiek atsidedantys teigė 47 % visų sutaupiusiųjų), o ketvirtadaliui sutaupiusiųjų namų ūkių pavyko sutaupyti daugiau nei 150 Eur per mėnesį (ankstesnės apklausos metu – 28 %). Devyni iš dešimties respondentų, kuriems praėjusį pusmetį pavyko sutaupyti, teigė, kad ketina tą daryti ir toliau, o bendrai sutaupyti tikisi beveik du iš trijų namų ūkių. Vis dėlto apklausos rodo, kad nors daugelis nori ir planuoja taupyti, nemaža gyventojų dalis to nepadaro. Susidūręs su finansiniais sunkumais, beveik kas antras (44 %) namų ūkis pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas (ankstesnės apklausos metu – 36 %), kas penktas – skolintųsi iš giminaičių ar draugų.

Bendrai savo šeimos finansinę padėtį palankiai vertina kas antra šeima. Tačiau per pusmetį tokių namų ūkių dalis šiek tiek sumažėjo. Blogai savo finansinę būklę vertinusiųjų labiausiai padaugėjo tarp mažiausias pajamas (iki 350 Eur per mėnesį) uždirbančių namų ūkių (nuo 64 iki 82 %).

Skolinimosi atžvilgiu didelių pokyčių gyventojai neįvardija: turėję kokių nors finansinių įsipareigojimų teigė šiek tiek mažiau nei penktadalis, o turimus finansinius įsipareigojimus didele našta ir toliau įvardijo beveik pusė finansiškai įsipareigojusių apklaustųjų, tačiau truputį sumažėjo negalėjusiųjų laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Daugiausia apklaustųjų mano, kad būsto kainos arba nesikeis (26 %), arba padidės ne daugiau kaip 10 proc. (29 % apklaustųjų). Be to, beveik 8 proc. p. sumažėjo dalis manančiųjų, kad būsto kainos kils daugiau nei 10 proc.

Šiemet pirmą kartą šios apklausos metu Lietuvos bankas aiškinosi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Rezultatai rodo, kad į visus su skolinimusi, infliacija ir lėšų kaupimu susijusius klausimus teisingai atsakė tik kas šeštas respondentas. Anot A. Škarnulio, tai leidžia manyti, kad anaiptol ne visada gyventojų finansiniai sprendimai būna racionalūs.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas