Apklausa parodė, kur lietuviai panaudotų padidėjusias pajamas


Fotolia.com nuotr. Finansai

BNS

2016-05-18 10:19

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga.

„Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau. Tokios besitęsiančios tendencijos leidžia manyti, kad nemažai namų ūkių tampa finansiškai atsparesni, nes dažniausiai įvardyta paskata taupyti būtent ir yra noras jaustis saugesniam finansinių negandų akivaizdoje“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Dažniausiai taupoma siekiant apsisaugoti nuo galimo finansinės būklės pablogėjimo (59 %) arba norint turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (48 %). Ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, vaikų mokslams, senatvei, arba brangesniems pirkiniams ateityje taupo kas trečias namų ūkis.

Sutaupyti pavyksta beveik pusei namų ūkių (47 proc.). Kaip ir pernai, dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma siekia nuo 31 iki 150 Eur (tiek atsidedantys teigė 47 % visų sutaupiusiųjų), o ketvirtadaliui sutaupiusiųjų namų ūkių pavyko sutaupyti daugiau nei 150 Eur per mėnesį (ankstesnės apklausos metu – 28 %). Devyni iš dešimties respondentų, kuriems praėjusį pusmetį pavyko sutaupyti, teigė, kad ketina tą daryti ir toliau, o bendrai sutaupyti tikisi beveik du iš trijų namų ūkių. Vis dėlto apklausos rodo, kad nors daugelis nori ir planuoja taupyti, nemaža gyventojų dalis to nepadaro. Susidūręs su finansiniais sunkumais, beveik kas antras (44 %) namų ūkis pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas (ankstesnės apklausos metu – 36 %), kas penktas – skolintųsi iš giminaičių ar draugų.

Bendrai savo šeimos finansinę padėtį palankiai vertina kas antra šeima. Tačiau per pusmetį tokių namų ūkių dalis šiek tiek sumažėjo. Blogai savo finansinę būklę vertinusiųjų labiausiai padaugėjo tarp mažiausias pajamas (iki 350 Eur per mėnesį) uždirbančių namų ūkių (nuo 64 iki 82 %).

Skolinimosi atžvilgiu didelių pokyčių gyventojai neįvardija: turėję kokių nors finansinių įsipareigojimų teigė šiek tiek mažiau nei penktadalis, o turimus finansinius įsipareigojimus didele našta ir toliau įvardijo beveik pusė finansiškai įsipareigojusių apklaustųjų, tačiau truputį sumažėjo negalėjusiųjų laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Daugiausia apklaustųjų mano, kad būsto kainos arba nesikeis (26 %), arba padidės ne daugiau kaip 10 proc. (29 % apklaustųjų). Be to, beveik 8 proc. p. sumažėjo dalis manančiųjų, kad būsto kainos kils daugiau nei 10 proc.

Šiemet pirmą kartą šios apklausos metu Lietuvos bankas aiškinosi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Rezultatai rodo, kad į visus su skolinimusi, infliacija ir lėšų kaupimu susijusius klausimus teisingai atsakė tik kas šeštas respondentas. Anot A. Škarnulio, tai leidžia manyti, kad anaiptol ne visada gyventojų finansiniai sprendimai būna racionalūs.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas