Apklausa parodė, kur lietuviai panaudotų padidėjusias pajamas


Fotolia.com nuotr. Finansai

BNS

2016-05-18 10:19

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga.

„Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau. Tokios besitęsiančios tendencijos leidžia manyti, kad nemažai namų ūkių tampa finansiškai atsparesni, nes dažniausiai įvardyta paskata taupyti būtent ir yra noras jaustis saugesniam finansinių negandų akivaizdoje“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Dažniausiai taupoma siekiant apsisaugoti nuo galimo finansinės būklės pablogėjimo (59 %) arba norint turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (48 %). Ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, vaikų mokslams, senatvei, arba brangesniems pirkiniams ateityje taupo kas trečias namų ūkis.

Sutaupyti pavyksta beveik pusei namų ūkių (47 proc.). Kaip ir pernai, dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma siekia nuo 31 iki 150 Eur (tiek atsidedantys teigė 47 % visų sutaupiusiųjų), o ketvirtadaliui sutaupiusiųjų namų ūkių pavyko sutaupyti daugiau nei 150 Eur per mėnesį (ankstesnės apklausos metu – 28 %). Devyni iš dešimties respondentų, kuriems praėjusį pusmetį pavyko sutaupyti, teigė, kad ketina tą daryti ir toliau, o bendrai sutaupyti tikisi beveik du iš trijų namų ūkių. Vis dėlto apklausos rodo, kad nors daugelis nori ir planuoja taupyti, nemaža gyventojų dalis to nepadaro. Susidūręs su finansiniais sunkumais, beveik kas antras (44 %) namų ūkis pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas (ankstesnės apklausos metu – 36 %), kas penktas – skolintųsi iš giminaičių ar draugų.

Bendrai savo šeimos finansinę padėtį palankiai vertina kas antra šeima. Tačiau per pusmetį tokių namų ūkių dalis šiek tiek sumažėjo. Blogai savo finansinę būklę vertinusiųjų labiausiai padaugėjo tarp mažiausias pajamas (iki 350 Eur per mėnesį) uždirbančių namų ūkių (nuo 64 iki 82 %).

Skolinimosi atžvilgiu didelių pokyčių gyventojai neįvardija: turėję kokių nors finansinių įsipareigojimų teigė šiek tiek mažiau nei penktadalis, o turimus finansinius įsipareigojimus didele našta ir toliau įvardijo beveik pusė finansiškai įsipareigojusių apklaustųjų, tačiau truputį sumažėjo negalėjusiųjų laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Daugiausia apklaustųjų mano, kad būsto kainos arba nesikeis (26 %), arba padidės ne daugiau kaip 10 proc. (29 % apklaustųjų). Be to, beveik 8 proc. p. sumažėjo dalis manančiųjų, kad būsto kainos kils daugiau nei 10 proc.

Šiemet pirmą kartą šios apklausos metu Lietuvos bankas aiškinosi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Rezultatai rodo, kad į visus su skolinimusi, infliacija ir lėšų kaupimu susijusius klausimus teisingai atsakė tik kas šeštas respondentas. Anot A. Škarnulio, tai leidžia manyti, kad anaiptol ne visada gyventojų finansiniai sprendimai būna racionalūs.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Close

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas