Ar besiformuojantis NT burbulas Švedijoje atsiris iki Lietuvos?

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Nekinojamas turtas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-01-11 17:34

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję.

Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Kyla dvi grėsmės

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta neslepia, kad besiformuojantis nekilnojamojo turto kainų „burbulas“ Švedijoje, o taip pat ir aukštas gyventojų įsiskolinimo lygis bemaž visose Skandinavijos šalyse šiuo metu yra viena iš svarbiausių išorinių rizikų Lietuvos finansų sistemos stabilumui.

„Skandinavijos patronuojamieji bankai sudaro net 90 proc. Lietuvos bankų sektoriaus, todėl „burbulo“ sprogimas Švedijoje, tikėtina, turėtų neigiamos įtakos ir Lietuvos finansų sistemos stabilumui. Pirma, patyrę reikšmingų nuostolių, patronuojantieji Skandinavijos bankai, tikėtina, mažintų kreditavimo apimtis visos bankų grupės mastu, todėl kreditavimas mažėtų ir Lietuvoje. Skolinimo nutraukimas savo ruožtu neigiamai paveiktų Lietuvos įmonių veiklą.

Antra, pablogėjus patronuojančiųjų bankų finansinei padėčiai, galimai brangtų ir jų pritraukiamas finansavimas, o tai brangintų finansavimąsi ir Lietuvoje veikiantiems bankams ir jų klientams“, – sako jis.

Visgi S. Krėpšta viliasi, kad šias rizikas mažina sukauptos pakankamos Lietuvoje veikiančių bankų kapitalo ir likvidžių lėšų atsargos.

Tuo tarpu „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Švedijos NT rinka labai specifinė: pagrįsta paskolomis, praktiškai dėl didelių valstybės reikalavimų neegzistuoja nuoma. Nors dėl jo jaudintis būta, visgi jis nebūtų toks kategoriškas, kad Lietuvai yra daug rizikų.

„Kadangi gyventojų skaičius augo, ekonomikos augimas buvo didesnis nei Lietuvoje, tai atitinkamai tai sukėlė ženklų kainų augimą, o ir palūkanos Švedijoje yra neigiamos.

Aišku, yra pagrįstų baimių, jei palūkanų normos pradės kilti arba bent jau nebekristi, tai ta rinka gali atsėsti. Tada klausimas, kokias tai turės pasekmes ekonomikai ir finansų sektoriui. Manyčiau, kad ženklaus sukrėtimo neturėtų būti, nes Švedijos bankai sukaupę itin nemažus finansinius rezervus, nemažai daliai namų ūkių paskolų mokėjimas yra tikrai nedidelė našta ir tol kol ekonominė situacija palanki, tol tikėtina, kad NT rinkos neturėtų ištikti koks didesnis sukrėtimas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas