Ar demokratija (ne)kenkia Europos ateičiai?

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Dobilas Kirvelis / technologijos.lt

2012-11-04 17:47

Socialmeritokratija prieš Europos demokratiją. Šiandienos Europos socioekonominės problemos rekomenduoja visuomenės ateities modeliu pasirinkti idėją – „ES kaip gyvas organizmas – solidari kūrybinė visuomenė.“ Dėl to kyla nemažai abejonių, ar demokratinis valdymas yra tobulas valstybių valdymo būdas.

Demokratija atsirado kaip pramoninės visuomenės raidos padarinys. Pramoninei visuomenei keičiantis į naują, pagrįstą gyvojo organizmo ir konverguojančių NBICE (Nano-Bio-Info-Cogno-Eco) technologijų mokslinės kūrybos principais visuomenę, turi keistis ir jos valdymo būdas. Atrodo, atėjo metas reformuoti Europos demokratiją į meritokratiją.

 Mes, europiečiai, pratę manyti ir teigti, kad demokratija yra būtinas teisingo visuomenės gyvenimo ir valdymo būdas. Bet kažin ar demokratija – sprendimų priėmimas remiantis daugumos nuomone – yra jau toks tobulas būdas? Ypač, kai slystama į krizes, kai vardan geresnės visuomenės ateities, tam tikram periodui reikia pasirinkti prastesnį gyvenimą, sunkesnį kelią, pavyzdžiui, mokslo metodais paremtas, iš esmės naujas, bet sveikesnes, efektyvesnes, jau kitokio požiūrio reikalaujančias, visuomenės išlikimą lemiančias gyvenimo technologijas. Juk demokratija turi silpnybę sprendimus priimti remdamasi daugumos, vidutinybių nuomone. O vidutinybių sprendimai ir yra vidutiniški, visada bijoma radikalesnių žingsnių. Gal kaip tik tokiais atvejais kur kas efektyvesnis būtų ne demokratinis, o meritokratinis visuomenės valdymas?

Kas yra meritokratija ir socialmeritokratija?

Dar labai retai mūsų žiniasklaidoje sutinkama meritokratijos (angl.- meritocracy) sąvoka suprantama kaip tam tikras visuomenės, valstybės valdymo būdas. Lotyniškas žodis meritus – reiškia talentingas, vertas, o graikiškai kratos – valdžią. Meritokratija – tai toks nedemokratinis valstybės valdymo būdas, kai valdžia patikima talentingiausiems ir labiausiai nusipelniusiems visuomenės problemų sprendimui, tinkamiausioms asmenybėms bei grupėms, pasižyminčioms aukštu intelektu, profesine kompetencija, moralinėmis ir kitomis visuomenei svarbiomis, bet ne paveldėjimo, socialinės kilmės, turtingumo, valdymo trukmės bei kitokiomis antraeilėmis savybėmis. Gali kilti mintis, kad bet kuri totalitarinio valdymo šalis jau ir yra meritokratinė. Ne, tai jau kitoks, podemokratinis visuomenės valdymo būdas. Meritokratija skiriasi nuo plutokratijos, kai padėtį nulemia turtas, ar kleptokratijos, kai valdantysis elitas atsiranda iš nusikaltėlių ir valdininkų sandėrio.

Meritokratijos sąvoką 1958 m. pradėjo vartoti britų sociologas, leiboristas Maiklas Jangas (Michael Young, Baron Young of Dartington, 1915–2002) samprotaudamas apie tobulos visuomenės gyvenseną, kurioje žmonės vertinami pagal mokslinį išsilavinimą, intelektinius gebėjimus, talentą, motyvuotumą, pastangas ir pan. Šias nuostatas D. Britanijoje platino Fabianų (britų socialistų judėjimo) draugija, kurios ideologas – žinomas dramaturgas Bernardas Šo (Georgas Bernardas Shaw) ir intelektualai Beatričė ir Sidny Vebai (Beatrice and Sidney Webb). 1895 m. jie tobulos visuomenės asmenybių ugdymui įkūrė specialų universitetą – Londono Ekonomikos mokyklą, plačiai žinomą anglišku sutrumpintu vardu – LSE. Šią mokyklą baigė 14 Nobelio premijos laureatų ir daugybė žinomų politikų (taip pat JAV prezidentas Dž. F. Kenedis ir garsioji Baltųjų rūmų stažuotoja Monika Levinsky).

Meritokratija grindžiama partneryste, kooperacija, lygybės sambūvio principais, o ne konkurencija, kuri tokiose organizacijose keičiama kooperatyviniais sambūviais. Ypatingas dėmesys skiriamas talentingoms asmenybėms, jų profesiniam ir etiniam ugdymui, atsižvelgiant į pasiekimus bei sugebėjimus. Tokioms asmenybėms suteikiamos galios visuomenės veikloje, valdymo struktūrose. Suprantama, viena didžiausių tokios visuomenės organizavimo problemų – asmenybių gebėjimų ir tinkamumo įvertinimas. Kol kas nėra sukurta gerų, pakankamai objektyvius duomenis teikiančių testų bei kriterijų, bet tam kurtinos specialios jaunimo ir visuomenės edukacijos sistemos.

Žodžio socialmeritokratija žiniasklaidoje dar nematyti, bet priešdėlis social- siūlomas tam, kad meritokratijos samprata būtų atribojama nuo elitinės, išrinktųjų, liberalų ar socialdarvinistinio valdymo visuomenės sampratos. Socialmeritokratijoje turi atsispindėti tikrojo socialdemokratinio valdymo evoliucija į naujai ateinančios konverguojančių (NBICE) technologijų mokslo kūrybinę visuomenę esmė. Tokioje visuomenėje darniai, pagal valstybės, kaip gyvo organizmo funkcinės organizacijos principus, būtų nepažeidžiamos teigiamosios tradicinės demokratijos vertybės, bet ištaisomos tos demokratinio valdymo silpnybės, trukdančios inovatyviai kūrybai ir naujovių diegimui.

Socialmeritokratija yra kolektyvinio, o ne individualistinio visuomenės gyvenimo sistema, todėl ji ir propaguotina kaip socialdemokratinio visuomenės gyvenimo tobulesnis būdas. Šiuolaikinės Europos politinės nuostatos – kairė, dešinė, centras yra tai, kas viduramžiais buvo religija. Nenuostabu, kad ir meritokratijoje ar socialmeritokratijoje jaučiamas religinis dvelksmas. Meritokratija, kaip rodo jos esmė, yra artimesnė Azijos budizmui, ypač Kinijos konfucianizmui.

Meritokratija, konfucianizmas ir krikščionybė

 Teigiama, kad meritokratijos istorinės idėjinės šaknys glūdi kinų konfucianizme. Konfucianizmas („intelektualų mokykla“) – etinė–filosofinė sistema, valstybės doktrina, neretai priskiriama prie religijų, atsiradusi Kinijoje ir paplitusi Rytų Azijoje. Svarbiausiu jos pagrindėju ir autoritetu laikomas kinų filosofas Konfucijus (551—479m.pr.m.e.). Ši doktrina po beveik 300 metų persekiojimų, nuo 206 m. pr. m. e., iki 220 m. e. m. buvo pagrindinė Kinijos valstybinė ideologija, radikaliai veikusi Rytų Azijos gyvenimo ir kultūros raidą. (Kultūra suprantama kaip žmogaus ir visuomenės kasdienio gyvenimo technologijų visuma).

Konfucianizmas tam tikru racionalizmo požiūriu aiškina visuomenės, valstybės valdymo, šeimos ir moralės esmę ir reikalauja darnos tarp visų šių vertybių. Konfucianizmo idėjos stipriai veikė Rytų Azijos gyvenimą anksčiau, formavo galingas imperijas, ir tebedaro įtaką dabar, ypač pastaraisiais metais – naujai jas „atrandant“.

Konfucianizmui būdinga tai, kad jau aštuntajame amžiuje prieš mūsų erą Kinijoje buvo pabrėžiamas humanizmas – „Žmogaus“ samprata. Žmogus kasdieniame gyvenime imtas laikyti svarbesniu už Dievą. (Europa prie šios sampratos priartėjo tik su Reformacija, po 2 tūkst. metų.)

Visa tai lėmė, kad Kinijos gyvenime žmogus imtas laikyti esmine figūra, o jam ugdyti, jo asmenybės moralinėms savybėms vystyti buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Ypač pabrėžiama meilė žmogui („ženi“) ir šios meilės išraiškos („li“) ritualas, tai kas reiškia žmogiškosios vertybės viršenybę prieš dieviškąją. Atsižvelgdamas į šią humanizmo sampratą, konfucianizmas formulavo ir visuomeninių santykių moralę, kuri reguliavo valdovų ir pavaldinių, tėvų ir vaikų, mokytojų ir mokinių santykius, pagal humanistinį „ženi“. „Ženi“ iš galią turinčio asmens reikalauja kategoriško principinio humanizmo priimant sprendimus, ypač tuos, kurie lemia žmonių likimus, ugdant asmenybes. Konfucianizmas teigia, kad jeigu kiekvienas žmogus savo elgsena laikysis šių normų, tai socialinės, politinės, dvasinės problemos bus sprendžiamos sėkmingai, bus pasiekta ideali visuomenės sugyvenimo darna.

Dar dr. Jonas Šliūpas, Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugijos ideologas ir įkūrėjas, prisimindamas jaunystę rašė: „Jaunystėje skaitydamas Kon Fūcę, pas jį radau žmonių tarpusavio santykių principą – Nedaryk kitam to, jeigu nenori, kad kitas tau tai darytų – ir priėmiau jį pagrindiniu savo etiniu gyvenimo credo.“ Tai gana bendras etinis principas, kuris atsispindi Kanto kategoriniame etiniame imperatyve, pagal kurį evoliucinė socialdemokratija (neokantininkai E. Bernšteinas, K. Kautskis) surevoliucintą Pirmojo socialistų internacionalo (pagrįsto K. Markso) programą transformavo į šiandieninę Europos demokratinio socializmo demokratiją.

Ne vienas pasakytų, kad šis etinis principas yra ir krikščioniškasis. Bet ar tikrai konfuciniškosios ir krikščioniškosios etikos sampratos yra tapačios?

Europinė krikščioniškoji doktrina yra tam tikros žydų dalies istorijos (Biblijos – Senojo bei Naujojo Testamentų) ir graikų filosofijos hibridas (Tomas Akvinietis, 1225-1274), lėmęs šiuolaikinę Vakarų kultūrą pagrįstą Platono (427-347 m. pr. m. e.) ir Aristotelio (384-322 m. p.m. e.) pamatinėmis idėjomis. Tenka pripažinti, kad tai lėmė Europos materialiąją technologinę kultūrą, ir paskutiniųjų bemaž 200 metų industrinės visuomenės raidą.

Plačiu lyginamuoju požiūriu vertinant socialinę raidą, matoma, kad Europos visuomenė pasaulio gyvenimo „madas diktuoti“ pradėjo kur kas vėliau nei Indijos ir Kinijos kultūros. Pastarosios, grindžiamos ne krikščioniškąja etika, susiformavusios gerokai anksčiau, davė pasauliui ir mums, Europai, ne vieną svarbią technologiją. Azijos gyvenimo kultūros, paremtos budizmu ir konfucianizmu, kurių esmė slypi kolektyvizme ir psichologizme, savo esme yra priešingos mūsų europiniam individualizmui ir materializmui.

Pamąstykime, kam galėtų priklausyti ateitis – Europai ar Azijai?

Europa ar Azija?

Ignas Brazauskas dar 2008 m. delfi.lt bandė Lietuvos dėmesį atkreipti į besiformuojančią Azijos ateities strategiją. Jis apibūdino buvusio Singapūro ambasadoriaus Jungtinėse Tautose Kishore'o Mahbubani'io knygos „Naujasis Azijos pusrutulis: neišvengiamas pasaulio jėgų persistūmimas į Rytus“ idėjinę esmę pagal britų savaitraščio „The Economist“ recenziją. Mahbubani's, išaugęs indiškosios, musulmoniškosios ir kiniškosios kultūrų aplinkoje teigia, jog Vakarų (Europos ir Šiaurės Amerikos) mąstyme yra fundamentali klaida, kad būtent jie, vakariečiai, yra pasaulio problemų sprendimo „šaltinis“. Jis teigia, kad per pastaruosius 20 šimtmečių, iki pat 1820 metų, didžiausiosiomis pasaulio ekonomikomis buvo ir nuolat pirmavo Kinija ir Indija. Kad jos tik laikinai praradusios savo pozicijas, kurios iki 2050 m. būsią visiškai atstatytos. Tuomet nė viena iš Europos valstybių nepateks į didžiausių pasaulio ekonomikų ketvertuką (kuriame eilės tvarka rikiuosis Kinija, JAV, Indija ir Japonija). Europos tame sąraše jis nematąs. Kokią poziciją užims Europa, tarkim, po trisdešimties metų, labai priklausys nuo dabartinių europiečių sumanumo ir energijos.

Straipsnio puslapiai:

- Dobilas Kirvelis

technologijos.lt

Close

Trijų valstybės įmonių iniciatyva steigiamas Transporto inovacijų centras

 2019 m. vasario 15-ąją Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta sutartis ir memorandumas dėl Transporto inovacijų centro steigimo. Inovacijų centrą steigia 3 valstybės įmonės: „Lietuvos geležinkeliai“, „Kelių ...

Kaip pasirinkti pardavimų mokymų tiekėją?

Ne paslaptis, jog pardavėjų komanda generuoja didžiausias pajamas, išlaikančias visą organizaciją, todėl itin svarbu prisidėti prie šių žmonių žinių bagažo ir įgūdžių tobulinimo. Vienas iš veiksmingų būdų tai padaryti – investuoti į pardavimų komandos mokymus. Vis dėlto, ne visi pardavimų mokymai yra verti investicijų. Besirenkant mokymus ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų turinį, ...

Planuojantiems pirkti būstą - paskola nekilnojamam turtui įsigyti

Nuosavo būsto, sodo namelio ar žemės sklypo įsigijimas kiekvienai šeimai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir nedidelio galvos skausmo, kadangi nekilnojamo turto pirkimas pareikalauja nemenkai atverti piniginę. Paskolų banko specialistų teigimu, dauguma žmonių, norinčių įsigyti nuosavą būstą, kreipiasi dėl finansavimo ir pildo paskolos gavimo paraišką internetu

Y karta: kuo skiriasi gimę devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje?

Y kartos atstovai daro didelę įtaką darbo rinkai jau beveik 20 metų. Dabartiniai jauni suaugusieji atnešė daug naujovių į darbo procesų sritį ir neretai yra didelė mįslė darbdaviams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. ...

Skandinavijoje madingas akcentas populiarėja ir Lietuvoje

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant ...

Keliautojas Makalius: Naujuosius planuojantys užsienyje jau beveik pavėlavo

Artėjant didžiosioms metų šventėms klausimas „Kur švęsti Naujuosius?“ tampa ne vieno pokalbio tema. Keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius teigia, kad nors lietuviai pradeda suprasti, jog geriausius pasiūlymus ...

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros ...

Kaip per dieną atidaryti elektroninę parduotuvę?

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai ...

„Lidl“ pristato tarptautinį Kalėdų tyrimą: lietuviai norėtų šventę sutikti kaip popiežius

 Dienos trumpėja, oras darosi vis šaltesnis ir palengva pradedame jausti Kalėdų dvasią. Drauge su Kalėdų nuotaikomis artinasi ir galybė pasirengimo didžiausiai metų šventei darbų: organizavimas, apsipirkimas, dekoravimas, dovanų ...

Ar šiuolaikinėje lyderystėje yra vietos jausmams?

Pasauliui minint Boso dieną, pakalbėkime apie šių dienų lyderystę. Kokius reikalavimus keliame vadovams šiandien? Jie turi būti organizuoti, komunikabilūs, lankstūs, atviri naujovėms... Visa tai neginčijama tiesa, tačiau neretai į ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas