Ar Europa apsigins nuo kibernetinio karo?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vaiva Sapetkaitė / Geopolitika

2012-08-08 19:10

 2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Be kitų darbų, šiuo laikotarpiu laukia ir bendros ES kibernetinio saugumo strategijos patvirtinimas, kurią ruošia Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba. Didėjantį organizacijos dėmesį šiai sričiai ir atsiradusį bendros vizijos poreikį lemia ne tik gausus interneto vartotojų skaičius ir vis didesnės kasdienio gyvenimo dalies perkėlimas į virtualią erdvę, dėl kurio išauga ir galima nesaugumo žala, bet ir didėjantis pačių europiečių sąmoningumas.

Štai naujausia Europos Komisijos atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad net ketvirtadalis ES šalių narių gyventojų baiminasi dėl saugumo perkant internetu ir galimo jų asmeninių duomenų neteisėto panaudojimo; apie du trečdalius (59 proc.) apklaustųjų nesijaučia tinkamai informuoti apie kibernetinių nusikaltimų grėsmes, 12 proc. ES piliečių jau yra tapę internetinio sukčiavimo, o 8 proc. – asmens duomenų vagysčių aukomis.

Siekdama stiprinti kibernetinį saugumą, Europos Taryba ėmėsi žingsnių – 2001 m. pasirašyta Budapešto konvencija dėl kibernetinių nusikaltimų (įsigaliojo 2004 m.). Nors tenka pripažinti, kad jos ratifikavimas nebuvo labai sklandus, nes kai kurios šalys nenorėjo to padaryti dėl požiūrių į duomenų apsaugą ir privatumą skirtumo, tačiau vis viena šis dokumentas svarbus vien jau dėl to, jog tai – pirmoji tarptautinė sutartis, kalbanti apie internete ir kituose kompiuterių tinkluose padarytus nusikaltimus.

Konvencijos preambulėje įvardytas pagrindinis tikslas – formuoti bendrą politiką saugant tarptautinę bendruomenę nuo kibernetinio nusikalstamumo, pirmiausia, per tinkamą šios srities reglamentavimą bei Konvencijos šalių bendradarbiavimo skatinimą. Europos Taryba dokumentą rengdama apie ketverius metus bendradarbiavo su JAV, Japonija, Kanada bei kitomis šalimis, taigi Budapešto konvencija yra atvira ir prie jos gali prisijungti ne tik ET šalys narės (daugiau apie tai čia). 2003 m. Konvencija papildyta protokolu dėl ksenofobiško ir rasistinio pobūdžio medžiagos kompiuterių tinkluose kriminalizavimo (įsigaliojo 2006 m.).

Bendros konsultacijos šia kibernetinio saugumo problemika vyksta Konvencijos komitete dėl kibernetinio nusikalstamumo (angl.Convention Committee on Cybercrime, T-CY), į kurį prie Konvencijos prisijungusių šalių atstovai renkasi bent kartą per metus.

Nors Budapešto konvencija nėra „bedantė“ ir turi tam tikrų galių, tačiau nėra pakankamai efektyvi kovojant su kibernetiniu nusikalstamumu. Pasak Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Gintaro Čiurlionio, paprastai tariant, sutarties esmė ta, kad šalis, tirdama elektroninius nusikaltimus, gali parašyti kitai šaliai atitinkamą užklausą ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, privalo į ją atsakyti. „Tai labai svarbu, bet tokių turimų įrankių neužtenka: vien tam, kad būtų suformuotas toks paklausimas, teisėtvarkai reikia nemažai padirbėti su interneto paslaugų tiekėjais, surinkti duomenis, sužinoti maršrutus... Kad būtų galima paklausti, pavyzdžiui, vengrų, pirmiausia apskritai reikia žinoti, jog tai buvo padaryta iš Vengrijos, tad iki tol turi būti atliktas tyrimas, o tai yra gana sudėtinga“, – aiškino G. Čiurlionis.

ENISA

2004 m. įkurta Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA, angl. European Network and Information Security Agency) yra patariamoji įstaiga ES šalims narėms ir jos institucijoms, siūlanti techninius bei mokslinius sprendimus. Jai formuluojama užduotis – pagerinti kompiuterių tinklų ir informacijos saugumą ES, pirmiausia interneto rinkoje. Kita svarbi Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros veiklos kryptis – skatinti elektroninių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinių (CERT, angl. Computer Emergency Response Team) kūrimąsi Europoje bei derinti visų jų veiklą užtikrinant kuo efektyvesnį kibernetinių incidentų valdymą. Pačių CERT užduotis konkretesnė – reaguoti į saugumo incidentus elektroninių ryšių tinkluose ir koordinuoti veiksmus juos šalinant. Kaip vaizdingai įvardijama CERT-LT interneto svetainėje, jie gesina gaisrus elektroninėje erdvėje, be to, konsultuoja ir atlieka statistinę duomenų analizę (apskritai pirmasis CERT buvo įsteigtas 1988 m. JAV Carnegie Mellon universitete).

Taigi, ar ENISA veikla sėkminga? Tai vienareikšmiai nusakyti pakankamai sudėtinga, nes ENISA yra ekspertų organizacija, tegalinti teikti rekomendacijas ir orientuojasi labiau į sistemos stiprinimą ir kibernetinių incidentų prevenciją. Negalima sakyti, kad jei viskas gerai, tai yra ENISA nuopelnas, nes kas galėtų paneigti, jog ir taip nieko nebūtų nutikę. Vis dėlto kritikos agentūrai ENISA išvengti nepavyksta. Daugiausia ji buitinė – nepakankami žmogiškieji ištekliai, kad būtų įmanoma adekvačiai spręsti dideles kibernetinio saugumo problemas; jog jos būstinė Kretos saloje, Graikijoje, yra per toli nuo Briuselio, svarbiausių ES institucijų ir todėl esą sunku atsivilioti aukščiausios kompetencijos darbuotojų. Diskutuojant, ar ENISA verta palikti savarankiška agentūra, ar geriau ją būtų kur nors integruoti, bent iki 2012 m. pabaigos ENISA savo veiklą tęs taip pat. Dėl trejiems metams pratęsiamo mandato dar 2008 m. pritarė Europos Parlamentas ir Europos Taryba.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapetkaitė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas