Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?

(Puslapis 1 iš 4)


SCANPIX nuotr.

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2014-09-29 10:03

Manau, kad ne tik galima, bet tik tokiais metodais ir reikia veikti. Aišku, tai nereiškia, kad reikia užverti sienas ir nieko neišleisti iš valstybės. Tuomet turėsime tokią pat prievartą, kokia yra dabar, kuomet žmonės dėl nepakeliamų sąlygų Lietuvoje tiesiog yra išvaromi – priverčiami emigruoti. Su laisva žmogaus valia tokia emigracija neturi nieko bendro.

Tai ką tada tvarkyti biurokratiniais metodais? Bandysiu išvardinti bent pagrindines sritis. Demokratijos plėtra (daugiau teisių suteikti žmonėms spręsti esmines valstybės problemas, gydyti politinę sistemą), teisingumas (panaikinti dvigubus standartai politikoje, teisėje, socialinėje srityje, kultūroje, panaikinti pinigų kultą, pasibaigiantis korupcija ir pan.); bausmės neišvengiamumas (atsakomybė ne tik už pavogtą vištą, bet ir už iššvaistytus milijonus, ne tik už kriminalinius, bet ir už politinius nusikaltimus ir pan.), tautos tradicijų gerbimas (tai, kas sudaro tautos esmę, per prievartą nebrukti to, kas tautai yra svetima ir nepriimtina), privatizuotų ir savęs nepasiteisinusių funkcijų grąžinimas išbuožintai valstybei (energetika, medicina, mokslas ir kt.), - t.y. valstybinių įmonių kūrimas; griežta privataus verslo kontrolė (tikrai ne Darbo kodekso liberalizavimas, o lygiateisių santykių, kartu su atsakomybe, įtvirtinimas darbo rinkoje); teisės į nemokamą mokslą užtikrinimas; visų lygių valdžiai – griežtesnę atsakomybę (ekonominių sąlygų jai gerinimas ne pirmoje, o paskutinėje eilėje – po to, kai padėtis pagerėja visoms visuomenės grupėms (prisiminkime, kuomet Seimas pirmiausiai sau atlyginimus kompensavo); skaidrumas (sprendimų priėmimo ir valstybės pinigų išlaidų viešos ataskaitos); masinės informacijos priemonių (visų rūšių) atsakomybės stiprinimas (ne sensacijų vaikymasis, o žmogiškųjų vertybių propagavimas, tautos auklėjimas patriotiškumo dvasia).

Tai ne mano mintys. Tai – tik nedidelė emigravusios Lietuvos norų ir siekių dalis, surašyta internete. Tik įvykus proveržiams šiose srityse, emigrantai rimtai svarstytų grįžimo į Tėvynę klausimą. Taigi, kaip matosi, darbo turėtų visi – ne tik savivaldybės, ministerijos, bet ir Seimas, ir Prezidento institucija. Nieko nepadarysi – šiuos klausimus reikės tvarkyti pasitelkiant biurokratines priemones.

Ar kada nors klausėt savęs, kodėl emigracijos mažinimo klausimais pasaulyje nėra nei mokslinių darbų, nei vadovėlių, nei strategijų ar kokių nors kitų paviešintų priemonių, kurių pagalba galima būtų įtakoti išvykstančiųjų srautus? Atsakymas šioje vietoje gali būti tik vienas: nuo emigracijos kenčia pačios neturtingiausios, t.y. neturinčios pakankamų finansinių išteklių bei intelekto šalys. Apie tokias šalis kalbama, kad tai pačios nelaimingiausios šalys. Galiu pateisinti ir suprasti, kuomet žmonės bėga nuo karo, maro, gamtinių kataklizmų ar žmogaus teisių pažeidimų bei represijų – tuomet jokios jėgos jų nesustabdys. Tai žmonėms reiškia Apokalipsę – didžiulio mąsto katastrofą arba pasaulio pabaigą. Labai keista, bet būtent šia logika jau du su puse dešimtmečio vadovaujasi ir mūsų Seimo politikai, paleidę savieigai emigraciją ir, kartais, savo priimamais įstatymais net dar labiau paskatindami emigracinius procesus. (Pašalpų mažinimas draudimui nuo nedarbo, aukštojo mokslo privatizavimas, darbuotojų įbaudžiavinimas darbo rinkoje ir pan.). Galiu paminėti dar vieną ruošiamą įstatymą, kurį priėmus, Seimas tikrai padidins emigracinius srautus – tai Darbo įstatymų kodekso liberalizavimas. Politikai sako: „nėra jokių vaistų prieš šią „epidemiją“, todėl nieko nereikia ir daryti.“ Kai nieko nedarai, tai nieko ir nereikia. Bet, juk tokio lygio emigracija kaip Lietuvoje, vyksta taikos metu ir mūsų egzistencijos sąlygomis pačiame Europos centre!? Tai gal šį procesą reikia įvardinti kaip ekonominį karą, valdžios vykdomą prieš savo piliečius?

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas