Ar galime nugalėti skurdą?

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Geopolitika

2011-04-04 15:27

Ar galime nugalėti skurdą? Galbūt, jeigu pasimokysime iš praeities, o jau tada žvelgsime į ateitį. Plėtrą dažnai žmonės sieja su neramumais. Kai kurios idėjos yra tikrai naujos, paskatintos naujųjų technologijų bei novatoriškų politinių judėjimų. Senos idėjos, anksčiau nurašytos dėl įvairių priežasčių, įgauna antrą kvėpavimą ir dažnai audringai sveikinamos kaip radikaliai naujos. Naujos sąvokos pasiskolinamos iš kitų disciplinų, pvz., medicinos ar fizikos, arba iš pasaulinio lygio debatų. Tokią padėtį iliustruoja pastarųjų mėnesių pavyzdžiai.

Pirma, grįžta išteklių apribojimo sąvoka. Kylančios maisto produktų kainos trukdo visuotinei pažangai, bandant visus aprūpinti maistu, kad nebeliktų bado. Taip pat nepamirštami įsipareigojimai planetai – kiek anglies dvideginio galime sukurti, nesukeldami katastrofiško klimato pokyčio, kiek galime suvartoti vandens, naudoti derlingos žemės ar prieinamos energijos. Visa tai suvokiama kaip rimti ekonominės veiklos apribojimai. Jeigu resursai yra riboti, paskirstymas yra dar svarbesnis, todėl atsiranda pavojus, kad neturtingi žmonės bus nustumti į eilės galą. Tokią situaciją įvardijančių pranešimų daugėja, bet dažniausiai sprendimai jų būna techniniai, o galios, politikos ir paskirstymo problemos ignoruojamos.

Antra, plėtros sektorius apėmė turtingą elitą neturtingose valstybėse, o tai išryškino nelygybę ir skirtį tarp šiaurės ir pietų. Šiaurės šalių politikos problemos tampa aktualios ir neturtingose valstybėse, tai – gyventojų senėjimas, spartėjanti urbanizacija, ne tik parama, susidūrimas su skurdu ir nelygybė. O štai gerovės valstybės garantuoja sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą. Tačiau čia dažnos psichikos ligos, nedarbingumas ir netgi nutukimas. Pavyzdžiui, Meksika pagal nutukimą yra antra planetoje po Jungtinių Valstijų, o nutukimas ir prasta mityba koegzistuoja daugelyje besivystančių šalių. Dėl to daugėja susirgimų diabetu bei širdies ligų. Tradicinės plėtros organizacijos bando atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos dalykus. Apskritai, skirtis „jie ir mes“, tai, kad vargšai žmonės neturtingose šalyse gyvena kitaip negu šiaurėje, skiriasi jų patirtis bei išgyvenimai, yra sunkiai įveikiama.

Trečia, daugiapolis pasaulis turi vyraujančią plėtros klišę, susijusią su jos ciklais. Jau pradedama pamažu suprasti, ką tokie pokyčiai reiškia. Nauja pasaulio tvarka bus vienas iš tinklų ir nenuolatinių grupių, o ne fiksuotų hierarchijų, tokių kaip G8. Paramos agentūroms nepatiks visuotinės galios perskirstymas – G20 daugiau žiūri į augimą, o ne į paramą. Ar „tvarus“, „lankstus“, „viską apimantis“ augimas tėra mokėjimas pasirodyti iš gerosios pusės? Ar pasaulis grįš prie Tečer / Reigano eros iliuzijų? Jeigu taip, nelygybė didės, o skurdo sumažinimas įstrigs.

Straipsnio puslapiai:

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas