Ar į Europą grįžta geopolitika?

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Eglė Urbonaitė / Geopolitika

2012-03-19 09:09

 Jei šis straipsnis būtų apie konkrečią valstybę, geopolitiniai jos tikslai būtų nesunkiai nustatomi. Bet jis skirtas Europos Sąjungai (ES). Vis dar jaučiant ekonominės krizės pasekmes, kyla klausimas, kas yra ši Sąjunga – tik politinių sprendimų priėmėja ar politinė kova dėl kiekvienos valstybės narės įtakos zonų nustatymo bei išsaugojimo ir pačios Sąjungos ateities prognozavimo.

Šios Sąjungos gebėjimas modeliuoti politinius procesus priklauso nuo dviejų aspektų. Pirmiausia – teisinis pagrindimas, arba bendros konstitucijos turėjimas. Antra – žmogiškasis klausimas, t. y. šiuo metu valdžioje esančių asmenų svarba politikoje ir jų įtaka visų piliečių aktyvumo skatinimui.

Demokratijos deficito mažinimas

JAV politologas Zbignievas Brzezinskis teigia, kad šiandieninis valstybės gyvenimas neįsivaizduojamas be šalies Konstitucijos. Tai bandė įrodyti ir ES. 2004 m. spalio 29 d. pasirašyta Sutartis dėl Konstitucijos Europai. Šia Konstitucija Europai buvo numatytos tokios laisvės kaip, pavyzdžiui, dvigubos daugumos principo taikymas (sprendimų priėmimo būdas, kai pritaria 55 proc. ES valstybių su daugiau nei 65 proc. ES gyventojų) ar teisė patiems piliečiams keisti įstatymus (1 mln. ES gyventojų numatyta galimybė siūlyti įstatymų pakeitimus). Negalima užmiršti ES Tarybos prezidento posto ir Europos diplomatinės tarnybos įkūrimo, bendradarbiavimo gynybos srityje įtvirtinimo, veto teisės netekimo kalbant apie migracijos dalykus ir pan. Deja, pradėjus Europos Konstitucijos ratifikavimą, šis procesas buvo baigtas po Prancūzijos ir Nyderlandų nepritarimo per referendumus. Tiesa, 2009 m. gruodžio 1 d. ratifikuota Lisabonos sutartis, ja buvo įtvirtinti Konstitucijos projekte numatyti teisiniai pakeitimai. Kita vertus, kyla klausimas, ar Europos Konstitucijos neratifikavimas pačių piliečių sprendimu nėra ES pilietiškumo stokos signalas.

Atsižvelgiant į Simono Hixo siūlomą demokratijos deficito apibrėžimą, būtina atkreipti dėmesį į sumažėjusią nacionalinių valstybių galią, per mažą ES institucijų svarbą, nepakankamą politinį piliečių aktyvumą ir dėl to atsirandantį politinį neatitikimą tarp pačių piliečių ir jų gyvenimą reguliuojančių ES valdžios institucijų. Nors valstybių narių vadovai bendru sutarimu ieško būdų iškilusioms problemoms spręsti (pavyzdžiui, Graikijos), šiuo metu konstatuojama, kad susiduriama ne tik su finansinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis ES problemomis, bet ir su piliečių abejingumu vykdomai bendrajai politikai. Todėl kyla klausimas, ar per maža institucijų svarba ir ES piliečių nedalyvavimas politikos formavime nepaskatins pokyčių pačioje Sąjungoje.

Valstybių narių įtaka

Šiandien ES pirmiausia stengiasi išspręsti finansines valstybių narių problemas. Pastaruoju metu vis dažniau rašoma apie tai, kad ES dalijasi į dvi dalis: ekonomiškai stabilią (Vokietija, Didžioji Britanija) ir nestabilią (Graikija, Ispanija). 2011 m. gruodžio mėnesį vykusiame susitikime Europos Komisijai vadovaujantis Jose Manuelis Barroso teigė, jog būtina rasti naujus būdus bendrai fiskalinei politikai įgyvendinti, stiprinti valstybių narių ekonomikos plėtros koordinavimą ir trumpojo laikotarpio prioritetams taikyti naudingesnes priemones, nei taikoma šiuo metu. Šis požiūris buvo išsakytas ir Europos Tarybos susitikime.

Straipsnio puslapiai:

- Eglė Urbonaitė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas