Ar indėlininkai spruks iš Europos?
(Puslapis 1 iš 2)
AFP/SCANPIX nuotr.
2013-03-25 11:23
Kipras praėjusią savaitę buvo neabejotina žvaigždė, pritraukusi ne tik Europos, bet ir viso pasaulio dėmesį. Vos prieš kelias valandas šiai šaliai pavyko pasiekti preliminarų susitarimą dėl paramos su kreditoriais, tačiau tai nereiškia, kad Viduržemio jūros pasakos laukia laiminga pabaiga, rašo „Business Insider“.
Kol kas akivaizdu tik tai, kad esant reikalui Europos lyderiai yra pasirengę pademonstruoti tvirtos rankos politiką ir netgi imtis svetimų lėšų nusavinimo.
Nepaisant pirminio siūlymo apmokestinti visus indėlius galų gale tapo aišku, kad niekas nenori kėsintis į smulkiuosius indėlininkus, kurių indėlių suma neviršija 100 tūkst. eurų. Tuo tarpu stambiesiems indėlininkams teks aukotis vardan visuotinės gerovės. Tiesa, kol kas vis dar neaišku, kokia mokestinė našta prislėgs jų turtą.
Nors vienkartinis mokestis bus taikomas tik stambiesiems Kipro indėlininkams, kurių indėliai viršija 100 tūkst. eurų, tačiau Kipro bankų krizė ir jos gelbėjimo planas taps precendentu, kuris turėtų kelti nerimą visiems Europos sąjungoms indėlininkams, indėlių pavidalu laikantiems stambesnes lėšas.
Šis precedentas gali sukelti kapitalo nutekėjimą iš Europos pinigų centrų.
Bėda ta, kad panašūs pinigų centrai turi milžiniškus skolinius įsipareigojimus užsienio subjektams.
Buvusio rizikos fondo valdytojo Bruce'o Krastingo teigimu, duomenys apie išorinius skolinius įsipareigojimus suteikia informacijos apie pinigų centrų skolų sindromą.
Išorės skola yra valstybės užsienio įsipareigojimai, kapitalas bei palūkanos, kurias vyriausybė ir valstybėje veikiančios institucijos galiausiai privalės sumokėti. Šis skaičius apima ne tik vyriausybės skolą, tačiau ir kompanijų bei individų įsiskolinimus užsienio subjektams.
B. Krastingas remiasi CŽV pateikiamais duomenimis apie valstybių išorės skolas. Žinoma, daugelį skolinių įsipareigojimų atsveria turimas turtas, tačiau B. Krastingas siūlo detaliau panagrinėti vien tik skolinę finansinio paveikslo pusę.
Didžiausi pinigų centrai Europoje yra Ciurichas ir Londonas.
Šveicarijos išorės skola siekia 2,2 trln. JAV dolerių. Šios skolos dydis lyginant su šalies BVP siekia 220 proc. Jungtinės Karalystės išorės skola siekia 9,8 trln. JAV dolerių. Išorės skolos ir BVP santykis - 400 proc.
Skaičiai milžiniški, tačiau buhalterinio balanso lentelėje didžiąją dalį šių skolų atsveria turimas turtas, todėl dėl jų nederėtų nerimauti. Be to abi šalys nepriklauso euro zonai.
Visai kitokie išorės skolos rodikliai yra Vokietijoje, kuri nėra pinigų centras.Vokietijos išorės skola siekia 5,6 trln. JAV dolerių arba 150 proc. šalies BVP. Skirtumai akivaizdūs. Anot B. Krastingo šios šalies nekamuoja pinigų centro skolų sindromas.
