Ar indėlininkai spruks iš Europos?

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-03-25 11:23

Kipras praėjusią savaitę buvo neabejotina žvaigždė, pritraukusi ne tik Europos, bet ir viso pasaulio dėmesį. Vos prieš kelias valandas šiai šaliai pavyko pasiekti preliminarų susitarimą dėl paramos su kreditoriais, tačiau tai nereiškia, kad Viduržemio jūros pasakos laukia laiminga pabaiga, rašo „Business Insider“.

Kol kas akivaizdu tik tai, kad esant reikalui Europos lyderiai yra pasirengę pademonstruoti tvirtos rankos politiką ir netgi imtis svetimų lėšų nusavinimo.

Nepaisant pirminio siūlymo apmokestinti visus indėlius galų gale tapo aišku, kad niekas nenori kėsintis į smulkiuosius indėlininkus, kurių indėlių suma neviršija 100 tūkst. eurų. Tuo tarpu stambiesiems indėlininkams teks aukotis vardan visuotinės gerovės. Tiesa, kol kas vis dar neaišku, kokia mokestinė našta prislėgs jų turtą.

Nors vienkartinis mokestis bus taikomas tik stambiesiems Kipro indėlininkams, kurių indėliai viršija 100 tūkst. eurų, tačiau Kipro bankų krizė ir jos gelbėjimo planas taps precendentu, kuris turėtų kelti nerimą visiems Europos sąjungoms indėlininkams, indėlių pavidalu laikantiems stambesnes lėšas.

Šis precedentas gali sukelti kapitalo nutekėjimą iš Europos pinigų centrų.

Bėda ta, kad panašūs pinigų centrai turi milžiniškus skolinius įsipareigojimus užsienio subjektams.

Buvusio rizikos fondo valdytojo Bruce'o Krastingo teigimu, duomenys apie išorinius skolinius įsipareigojimus suteikia informacijos apie pinigų centrų skolų sindromą.

Išorės skola yra valstybės užsienio įsipareigojimai, kapitalas bei palūkanos, kurias vyriausybė ir valstybėje veikiančios institucijos galiausiai privalės sumokėti. Šis skaičius apima ne tik vyriausybės skolą, tačiau ir kompanijų bei individų įsiskolinimus užsienio subjektams.

B. Krastingas remiasi CŽV pateikiamais duomenimis apie valstybių išorės skolas. Žinoma, daugelį skolinių įsipareigojimų atsveria turimas turtas, tačiau B. Krastingas siūlo detaliau panagrinėti vien tik skolinę finansinio paveikslo pusę.

Didžiausi pinigų centrai Europoje yra Ciurichas ir Londonas.

Šveicarijos išorės skola siekia 2,2 trln. JAV dolerių. Šios skolos dydis lyginant su šalies BVP siekia 220 proc. Jungtinės Karalystės išorės skola siekia 9,8 trln. JAV dolerių. Išorės skolos ir BVP santykis - 400 proc.

Skaičiai milžiniški, tačiau buhalterinio balanso lentelėje didžiąją dalį šių skolų atsveria turimas turtas, todėl dėl jų nederėtų nerimauti. Be to abi šalys nepriklauso euro zonai.

Visai kitokie išorės skolos rodikliai yra Vokietijoje, kuri nėra pinigų centras.Vokietijos išorės skola siekia 5,6 trln. JAV dolerių arba 150 proc. šalies BVP. Skirtumai akivaizdūs. Anot B. Krastingo šios šalies nekamuoja pinigų centro skolų sindromas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas