Ar išgyventų Lietuvos maitintojas Vilnius be likusių miestų?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Vilnius

Viktorija Chockevičiūtė

2017-08-16 11:40

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs.

„Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk. – 9–10 proc.

„Skirtumą lemia keletas faktorių: Vilniaus regione yra didesnis apdraustųjų (dirbančių gyventojų) skaičius, šiame regione didesnis vidutinis darbo užmokestis, taip pat Vilniuje neretai registruojami darbuotojai, gyvenantys ir dirbantys visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, visi įmonės „Maxima“ darbuotojai formaliai yra įdarbinti Vilniuje, nors dirba visoje šalyje veikiančiose tinklo parduotuvėse“, – priežastis nurodo „Sodra“.

Tuo tarpu remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė pirmauja ir pagal surinktus mokesčius – 184 857 Eur per pirmą 2017 m. pusmetį. Didžioji dalis surinkta iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 126 724 Eur. Palyginimui Kaune atitinkamai surinkta 101 255 Eur ir 70 671 Eur.

Vilnius – miestas donoras

Nemaža dalimi ir dėl demografinių priežasčių – Vilniuje pensininkų santykis su dirbančiaisiais itin mažas lyginant su mažesniais miestai – sostinė tampa miestu donoru. Taip ją įvardija „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Vilnius pats save išlaiko ir nelabai linksniuojamas tas faktas, kad Vilnius sumoka daugiausia socialinio draudimo įmokų. O juk iš jų mokamos pensijos, kitos išmokos. Praktiškai Vilnius – vienintelis miestas donoras.

Deja taip, Vilnius surenka daugiausia visų mokesčių, įskaitant ir turistų paliekamus pinigus. Kuo skiriamės nuo Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ar net Vokietijos? Ten labiau turizmas išsivystęs. Mes tokia centralizuota valstybė, kaip ir pavyzdžiui Danija. Kopenhaga – milžiniškas ekonominis centras ir ten daugiau nei 50 proc. visos Danijos ekonomikos yra. Londone panašiai – daug emigrantų, yra finansų centras ir jam visiškai vienodai, kas vyksta kokiams Velse ar Birmingame“, – sako Ž. Mauricas.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda miestų statusą palygina su pasiturinčiųjų: jei pasiturintieji sumoka daugiau į „Sodrą“, į biudžetą ir dėl to nekelia kažkokių klausimų, nes iš tų pinigų palaikomos viešosios išlaidos, funkcijos ir nepasiturintiems žmonėms, lygiai taip pat ir miestai.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas