Ar išgyventų Lietuvos maitintojas Vilnius be likusių miestų?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Vilnius

Viktorija Chockevičiūtė

2017-08-16 11:40

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs.

„Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk. – 9–10 proc.

„Skirtumą lemia keletas faktorių: Vilniaus regione yra didesnis apdraustųjų (dirbančių gyventojų) skaičius, šiame regione didesnis vidutinis darbo užmokestis, taip pat Vilniuje neretai registruojami darbuotojai, gyvenantys ir dirbantys visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, visi įmonės „Maxima“ darbuotojai formaliai yra įdarbinti Vilniuje, nors dirba visoje šalyje veikiančiose tinklo parduotuvėse“, – priežastis nurodo „Sodra“.

Tuo tarpu remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė pirmauja ir pagal surinktus mokesčius – 184 857 Eur per pirmą 2017 m. pusmetį. Didžioji dalis surinkta iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 126 724 Eur. Palyginimui Kaune atitinkamai surinkta 101 255 Eur ir 70 671 Eur.

Vilnius – miestas donoras

Nemaža dalimi ir dėl demografinių priežasčių – Vilniuje pensininkų santykis su dirbančiaisiais itin mažas lyginant su mažesniais miestai – sostinė tampa miestu donoru. Taip ją įvardija „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Vilnius pats save išlaiko ir nelabai linksniuojamas tas faktas, kad Vilnius sumoka daugiausia socialinio draudimo įmokų. O juk iš jų mokamos pensijos, kitos išmokos. Praktiškai Vilnius – vienintelis miestas donoras.

Deja taip, Vilnius surenka daugiausia visų mokesčių, įskaitant ir turistų paliekamus pinigus. Kuo skiriamės nuo Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ar net Vokietijos? Ten labiau turizmas išsivystęs. Mes tokia centralizuota valstybė, kaip ir pavyzdžiui Danija. Kopenhaga – milžiniškas ekonominis centras ir ten daugiau nei 50 proc. visos Danijos ekonomikos yra. Londone panašiai – daug emigrantų, yra finansų centras ir jam visiškai vienodai, kas vyksta kokiams Velse ar Birmingame“, – sako Ž. Mauricas.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda miestų statusą palygina su pasiturinčiųjų: jei pasiturintieji sumoka daugiau į „Sodrą“, į biudžetą ir dėl to nekelia kažkokių klausimų, nes iš tų pinigų palaikomos viešosios išlaidos, funkcijos ir nepasiturintiems žmonėms, lygiai taip pat ir miestai.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

Trys brangstančios prekės: jei Lietuvos ūkininkai daugiau neužsiprašė, kodėl kaina padidėjo?

 Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę ...

Įspėjimas visiems vairuotojams: Lietuvą pasieks automobilių-skenduolių banga

 Pastarosiomis savaitėmis Jungtines Amerikos Valstijas siaubusių uraganų pasekmes netiesiogiai pajusime ir Lietuvoje. Jų laukti reikėtų kiek netikėtoje srityje – automobilių sektoriuje. Rinkos ekspertai perspėja, kad dar šiemet ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas