Ar jau metas naikinti Privatizavimo fondą?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Rūta Vainienė / tv3.lt

2015-10-14 12:26

Vyriausybė pritarė, kad būtų naikinamas Privatizavimo fondas. Priežastis – itin sumažėjusios privatizavimo apimtys ir fondo pajamos. Privatizavimo fondo likutį ketinama pervesti į Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Į jį pateks ir pusė ateityje gaunamų pajamų iš privatizavimo. Likusi privatizavimo pajamų dalis keliaus į kitas biudžeto finansuojamas programas.

Sprendimas naikinti fondą yra pagrįstas bent jau technokratiniu požiūriu – formuoti atskirą fondą, kurio pajamos vos pora milijonų – netikslinga. Tačiau labai tikėtina, kad sprendimas – ne vien technokratinis, jis atspindi ir pasirinktą strategiją valstybinio turto atžvilgiu. Privatizavimas nebėra prioritetas, greičiau priešingai – valstybinės nuosavybės plėtra yra prioritetas. O tai - neramina.

Šiandien, laimei, nebereikia nuo nulio įrodinėti, kokia laisvei, progresui ir gerovei svarbi yra privati nuosavybė. Tik dėl to, kad Lietuvoje sparčiai vyko privatizavimas, taip greitai pavyko priartėti prie išsivysčiusių šalių, o pagal kai kuriuos gyvenimo kokybės rodiklius – ir pralenkti. Šiandien susiduriame ne su visišku privačios nuosavybės neigimu, bet su „trečiojo kelio“ paieškomis. Norima privačios nuosavybės privalumus pritaikyti valstybinės nuosavybės struktūrose ir taip nušauti du zuikius: ir užtikrinti „viešąjį interesą“, ir sukurti efektyviai veikiančias įmones.

Štai pavyzdžiui, nepriklausomos valdybos valstybės ir savivaldybių akcinėse bendrovėse yra tokių pastangų pavyzdys. Tai, be abejo, yra geriau, nei totalus politinis valdymas, bet net ir prie didžiausių pastangų ir geriausių norų neužtikrina to rezultato, kurį duotų visiškai privati nuosavybė. Praktinių įrodymų jau yra – Vilniaus šilumos tinklų nepriklausomi valdybos nariai atsistatydino, kiek anksčiau tai padarė ir nepriklausomi Lietuvos jūrų laivininkystės valdybos nariai. Priežastis – politikos diktatas, įvairios jo formos. Padorūs valdybų nariai atsistatydina, o kiek jų tęsia darbą, asimiliuodamiesi su valstybinio valdymo sistema?

Taip pat yra klaidinga yra teigti, kad jau išsemti privatizavimo rezervai, kad nebeliko, ką būtų galima perleisti į privačias rankas. Vidury nakties pažadinkite iš miego bet kokių ideologinių pažiūrų ekonomistą, ir jis jums išpyškins, kad švietimas, sveikatos priežiūra, komunalinis ūkis yra tipinės, visus požymius atitinkančios privačios gėrybės. Jos dabar yra sutelktos valstybės rankose ne todėl, kad kitaip neįmanoma, ar kad taip efektyviau, ar moraliau, o tik dėl to, kad tam tikru momentu istorijoje valdžia dėl skirtingų priežasčių uzurpavo šias žmogui itin svarbias sritis. Uzurpavo todėl, kad norėjo pažadėti žmonėms rojų žemėje, sukuri iliuziją ir taip pratęsti savo kadenciją. Privačių sistemų suvalstybinimai yra ne tik totalitarizmo, bet, deja, ir demokratijos palydovas, tiksliau – pašalinis jos padarinys, kurio, norint, galima išvengti.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas