Ar kainos priklauso nuo oro

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

manofinansai.lt

2011-03-20 11:26

Pastaruoju metu kainos, tiksliau – itin spartus jų augimas, kelia vis daugiau diskusijų ir nerimo. Juolab tai sustiprėja dėl to, kad po ekonominės recesijos pajamų didėjimas kainų augimo ne tik kad nepaveja, bet per dulkes nelabai ir mato... Štai vidutinis atlyginimas „į rankas“ per metus nuo ketvirtojo 2009-ųjų ketvirčio padidėjo vos 0,1 proc., o vartojimo prekės ir paslaugos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą per tą patį laikotarpį pabrango net 3,6 proc.

Priežasčių galime rasti visokiausių. Tarp jų bus ir ta, kad esame maža atviros ekonomikos šalis, tad ne viskas ir ne visada priklauso nuo mūsų. Pastarieji neramumai nafta turtingoje Šiaurės Afrikoje tik dar kartą parodė, kad kainoms Lietuvoje ir kitose šalyse didelę įtaką padaryti gali ir labai tolimi išorės veiksniai. Pabandysime praktiniais pavyzdžiais iliustruoti, kaip potvynis Australijoje ar sausra Ukrainoje gali atsiliepti, pavyzdžiui, paprasto Radviliškio gyventojo piniginei.

Kaip sausra Rusijoje tirpdo gyventojų lėšas Lietuvoje

Lietuva prekiauja su daugybe valstybių, taigi kainos mūsų šalyje iš dalies priklauso nuo įvykių ir reiškinių visame pasaulyje. Natūralu – vien duona ir cepelinais gyvi juk nebūsime, o ten, kur vakar augo bulvės, kavamedžiai ar medvilnės krūmai šiandien neišaugs. Taigi privalome ir eksportuoti (savo pagamintas prekes, produktus parduoti užsienyje), ir importuoti (įvežti į šalį vartojimui užsienyje pagamintas prekes ir produktus).

Savaime suprantama, dėl klimatinių, geografinių, geopolitinių ir daugybės kitų sąlygų Lietuva niekada negalės prilygti didžiausiems eksportuotojams ar importuotojams: nei kviečių (JAV, Rusija, Kanada, Ukraina (importuotojos – Egiptas, Iranas)), nei naftos (Saudo Arabija, Rusija, Iranas (importuotojos – JAV, Kinija)), nei medvilnės (JAV, Australija (importuotojos – Kinija, Turkija)), nei kitų. Todėl ir Lietuvoje vykstantys įvykiai ar stichijos neturi tokios didelės reikšmės tarptautiniu mastu.

Bet tik pabandykite įsivaizduoti, kas būtų, jei didžiausia pasaulyje cukraus eksportuotoja Brazilija išgyventų nederlingus metus ar derlių nuniokotų stichija. Šalis, siekdama apsaugoti vidaus rinką ir išlaikyti tokias pat cukraus kainas savo gyventojams, gali įvesti eksporto kvotas ar taikyti embargą (t.y. uždrausti tam tikrų prekių eksportą). Natūralu, jog tokiomis sąlygomis kitose šalyse, ypač Brazilijos prekybos partnerėse, cukraus ar cukranendrių gali imti ir pristigti. Na, o kai produkto ar žaliavos trūksta, tie, kurie jos turi, pradeda kelti kainą.

Galite paklausti, kuo čia gali būti dėta pati savo reikmėms cukrinių runkelių užsiauginanti Lietuva ir kainos, kurias turime mokėti mes? Prisiminkime karštos 2010-ųjų vasaros įvykius Rusijoje bei Ukrainoje. Sausra ir netramdomi gaisrai sunaikino daug kviečių pasėlių, tad abi šalys, baimindamosi kviečių trūkumo vidaus rinkoje, įvedė draudimą juos eksportuoti. Tai, žinoma, išaugino kainas jų prekybos partnerėse. Na, o Lietuvos grūdų augintojai galėjo rinktis, kur savo produkciją galėtų parduoti brangiau. Taigi, kylant javų kainai, pradėjo brangti ir duonos gaminiai Lietuvoje. 

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas