Ar kredito unijos kartoja „snorų“ ir „sekundžių“ likimą? (5)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2012-09-24 10:05

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų "sekundėmis" ar "snorais", unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“.

Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų. Pavyzdžiui, skandinaviškų bankų 12 mėnesių terminuoto indėlio palūkanos norma siekia 0,45-0,5 procento, o kai kurios kredito unijos už to paties laikotarpio indėlius siūlo 4,5-4,8 proc. palūkanas, o už 36 mėnesių indėlius - net 5,1 proc. palūkanas.

"Staigus indėlių ir turto šuolis primena bankų netvarų augimą 2005-2007 metais ir kelia susirūpinimą, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visą su smarkia plėtra susijusią riziką", - grėsmę įžvelgia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Gyventojų indėliai, už didesnes palūkanas padėti kredito unijose, pasak Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno , saugūs tiek, kiek saugiai juos finansų įstaigos "įdarbina". Be to, visi iki 345 tūkst. litų indėliai, nesvarbu, kur jie laikomi, Lietuvoje yra apdrausti indėlių draudimu.

Anot jo, tarpusavyje konkuruodamos kredito unijos siūlo iki 10 kartų didesnes nei komerciniai bankai palūkanas, nes mato galimybes investuoti.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas neigia prielaidą, kad padėtis finansų rinkoje primena „Snoro“, kuris iki bankroto siūlė aukščiausias palūkanas, priešistorę.

„Tai neturi nieko bendra su banko „Snoras“ situacija. Kredito unijos teikia būsto paskolas apytiksliai du kartus didesnėmis palūkanų normomis nei bankai: kredito unijos teikia būsto paskolas 8-14 proc. metinėmis palūkanomis, bankai - tik 3-6 proc. palūkanomis. Todėl unijos, teikdamos paskolas palyginti aukštomis palūkanomis, gali savo klientams pasiūlyti ir kur kas aukštesnes indėlių palūkanas“, - aiškino M.Jansonas.

Vyresnioji „Danske“ banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė skirtingą didžiųjų skandinaviškų bankų ir lietuviškų kredito unijų palūkanų politiką aiškina tuo, kad pirmieji turi stiprų ir turtingą užnugarį - pagrindines įmones, o antrieji - ne.

„Šiandien, kai palūkanos rekordiškai žemos visoje Europoje, skandinaviški bankai, turėdami galimybę gauti kredito išteklius iš savo pagrindinių bankų, ne taip smarkiai konkuruoja mūsų vietinėje indėlių rinkoje, - „Lietuvos žinoms“ aiškino analitikė. - Bankuose jaučiamas pinigų perteklius, juos saugiai "įdarbinti" šiandien yra nemenkas iššūkis. Tuo metu mažesnių bankų ir kredito unijų padėtis kitokia, jų pinigų šaltinis labai ribotas, jie negali pasiskolinti kitur, todėl konkuruoja tarpusavyje ir kelia palūkanas.“

 

Close

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

Lietuvos bankas suskaičiavo pensijų fondų rezultatus

 Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas