Ar Latvija pervilios Kipro indėlininkus?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Rūta Medaiskytė / Ekonomika.lt

2013-04-04 17:07

Kipre problemos bent jau kol kas atrodo išspręstos, o ten indėlius laikę nerezidentai greičiausiai ieškos alternatyvų lėšoms nukreipti. Praėjusią savaitę buvo galima išgirsti rinkos dalyvius aktyviai svarstant, kad mūsų kaimyninės Latvijos bankai gali tapti patrauklia alternatyva nerezidentų indėliams ir į ją gali plūstelėti Kipre indėlius laikiusiųjų lėšos.

Latvija nuo seno traukia nerezidentų lėšas

Latvijoje nerezidentų indėlių dalis didžiausia tarp Baltijos valstybių ir siekia beveik 50 proc. visos bankuose laikomų indėlių sumos. Latvijoje susiklosčius palankiai situacijai nerezidentų (iš esmės Rusijos) lėšos keliavo į šalies finansų sistemą ne vienerius metus.

Tam įtaką turėjo Latvijoje nuo seno veikę privataus kapitalo bankai, kurie ir specializavosi darbui su NVS šalimis. Latvija tam tikra prasme yra palankesnė Rusijos rezidentams nei Kipras dėl geografinio artumo, rusų kalbos mokėjimo, bendros istorijos „nostalgijos“ ir mažesnių kainų. Tai Europos Sąjungos, o gal greit ir euro zonos, narė. Šiuo metu ji palankiai vertinama reitingų agentūrų, ekonomika sparčiai auga, o prielaidų finansiniam nestabilumui yra nedaug.

Be to, nerezidentai Latvijoje laikantys apibrėžto dydžio sumą gauna ir leidimą gyventi, kas reiškia ir galimybę judėti visoje Europos Sąjungoje. Visos šios priežastys tik didina Latvijos patrauklumą Rytų investuotojų akyse.

Užsienio lėšos – papildomas rizikos šaltinis bankų sistemai

Latvija jau senokai gauna pylos dėl nerezidentų – daugiausia NVS šalių, ypač Rusijos – reikšmės bankų sistemai.

Pradėjus klibėti Kipro ekonominei situacijai dar praėjusiais metais Latvija sulaukė pastabų iš tarptautinių institucijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas ar Europos Komisija, dėl indėlių iš užsienio atėjimo. Buvo primenama, kad kai kurie šalies bankai jau buvo įtariami anksčiau dėl pinigų plovimo veiklos.

Auganti užsieniečių indėlių dalis siejama ne tik su abejonėmis dėl jų kilmės, tačiau ir su papildoma ekonomine rizika. Tokie indėliai daugiau svyruoja priklausomai nuo ekonominės situacijos ir jų staigus atsiraukimas gali pakirsti bankų sistemos veiklą bei pakenkti užsienio valiutos rezervams.

Po nesenų įvykių Kipre, Europos centrinis bankas dar kartą atkreipė Latvijos dėmesį, kad šiai ruošiantis tapti euro zonos nare 2014 metais reikėtų atidžiau stebėti ateinančių indėlių srautus.

Ateinančios lėšos bus vertinamos atsargiau

Kol kas Latvijos vyriausybė oficialiai neigia naujų iš Kipro ateinančių indėlių faktą. Srautų galėjo nesimatyti vien dėl to, kad Kipro bankai buvo uždaryti ir lėšų nebuvo galima pajudinti. Tačiau tai, kad keli Latvijos bankai turi padalinių Kipre leidžia manyti, kad pinigai vis dėlto pasieks šalies finansų sistemą jau netrukus.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Medaiskytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas