Ar lietuviai pasiruošę išgyventi dar vieną krizę?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-05-15 17:43

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“?

Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms. Lietuvos banko tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tokio dydžio santaupas nurodė turintys tik 6,2% respondentų.

Žmonės neturi iš ko taupyti?

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad žmonės nelabai ir yra iš ko taupyti, nes būtiniausios išlaidos Lietuvoje nėra mažos.

„Esame šiaurinėse šalyse, reikia mokėti už būstą, pirkti sezoninius rūbus: pavasarinius, žieminius ir maisto kalorijų daugiau norisi. Atitinkamai išlaidų krepšelis susidaro ganėtinai nemažas. Jei šeimos su vaikais, vėlgi kartais gana sunku kažką papildomo sutaupyti ir gal nėra didelio papildomo tikslo, nes dabar reikia duoti tiems vaikams, negali jų sąskaita taupyti. Bent jau nemaža dalis taip mąsto. Čia pirma priežastis, toks bendras iššūkis. Kitas dalykas – suvokimas, nes tie, kurie galėtų taupyti, to nedaro turėdami aukštus lūkesčius. Visgi tai „juodai dienai“ reikėtų pasilikti santaupų ir jos daug didesnės turėtų būti. Rekomenduojama, kad pusei metų užtektų pagrindines išlaidas padengti“, – komentuoja ekonomistas.

J. Cvilkienė savo ruožtu teigia, kad bendra situacija nėra kritinė, nes namų ūkių indėliai šiuo metu Lietuvoje yra rekordiškai išaugę ir jų yra žymiai daugiau negu buvo prieš krizę ir krizės metu. Tačiau, žiūrint detaliau į atskirus namų ūkius, paaiškėja, kad gyventojams taupyti nesiseka.

„3 iš 10 gyventojų nurodo, jog neturi jokių santaupų, 44% respondentų netekę pajamų išgyventų iki vieno mėnesio. Tad visų pirma reikėtų aiškiai suprasti savo finansinę situaciją. Tuomet, jei išlaidos viršija pajamas, yra du keliai – mažinti išlaidas arba ieškoti papildomų būdų užsidirbti. Taip pat būtina kaupti rezervą bei stengtis atsidėti lėšų savo pensijai“, – pataria J. Cvilkienė.

Tačiau ne viskas krenta ant pačių žmonių pečių. Banko analitikas Žygimantas Mauricas teigia, kad yra trečias punktas – nedaro draudimas, kuriuo turėtų pasirūpinti valdžia.

„Ant to paties grėblio lipama, nes Lietuvoje apskritai realiai neveikia prarastų pajamų draudimas, nėra socialinio saugumo tinklo ir tai – uždelsta bomba. Biudžete pinigų realiai yra, Lietuva net turėdama gana aukštą nedarbo lygį, kaip prieš kelerius metus, išleisdavo nedarbo draudimui viena iš mažiausiai Europos Sąjungoje. Tie pinigai, kurie išleidžiami, nemaža dalimi prašvaistomi: Darbo biržose vidutiniškai atlyginimai didesni negu universitetuose, dirba begalė žmonių, o jų skaičius nemažėja, bet auga, įsisavinami ES pinigai ir kryptingai siekiama, kad bedarbių būtų daugiau.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Nerijus Mačiulis. Kur pučiasi burbulai?

 Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo ...

Automobilio išlaikymui – tiek pat, kiek ir jo nuomai

„Swedbank“ ekspertų skaičiavimais, naujai įsigytos transporto priemonės eksploatacijai verslas kasmet turi skirti iki 15 proc. sumokėtos automobilio kainos. Remiantis banko duomenimis, įmonei įsigijus 20 tūkst. Eur vertės automobilį, ...

Kaip atrodys Lietuva po 30 metų: išsigelbėjimas – imigrantai?

Jei nesustabdysime emigracijos, po 30 metų Lietuva susidurs su didelėmis problemomis – pritrūks darbo jėgos, nebus iš ko mokėti pensijas senjorams, kurių skaičius vis auga. Tačiau yra ir gerų žinių – valstybės skola turėtų ...

Padidinti mokesčiai: kaip darbdaviams seksis įdarbinti sezoniniam darbui?

Su naujuoju Darbo kodeksu įsigalės didesnės išmokos netekus darbo, tačiau tuo pačiu keisis ir įmokos, kurias moka darbdavys. Taip kai kuriems išaugs darbuotojo darbo vietos kaina. Ypač tai palies sezoninių verslų darbdavius. Kaip ...

Kas dirba už 300 Eurų per mėnesį?

„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiamoje įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistikoje dažniausiai akys krypsta į sąrašo viršų – įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Vieni nuoširdžiai stebisi, nes ...

Suskaičiavo, kiek išleido po užsienį ar Lietuvą keliavę gyventojai

Lietuvos statistikos departamentas įvertino ir suskaičiavo, kaip dažnai ir ilgai lietuviai keliavo bei kokias pinigų sumas jie paliko turistaudami užsienyje bei Lietuvoje. Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 ...

Lietuvos ekonomikos perspektyvos: tikimasi, kad kainos augs tik trumpam

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai ...

Gyvenimo paradoksas: Lietuva priskiriama prie pigiausių šalių, bet apsipirkti vyksta į Lenkiją

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. ...

3 centų arba „vyšninių vokelių“ iš „Sodros“ istorija, priversianti pasitikrinti būsimą pensiją

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) ...

Vilnius muša butų įperkamumo rekordus

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas