Ar lietuviai pasiruošę išgyventi dar vieną krizę?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-05-15 17:43

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“?

Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms. Lietuvos banko tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tokio dydžio santaupas nurodė turintys tik 6,2% respondentų.

Žmonės neturi iš ko taupyti?

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad žmonės nelabai ir yra iš ko taupyti, nes būtiniausios išlaidos Lietuvoje nėra mažos.

„Esame šiaurinėse šalyse, reikia mokėti už būstą, pirkti sezoninius rūbus: pavasarinius, žieminius ir maisto kalorijų daugiau norisi. Atitinkamai išlaidų krepšelis susidaro ganėtinai nemažas. Jei šeimos su vaikais, vėlgi kartais gana sunku kažką papildomo sutaupyti ir gal nėra didelio papildomo tikslo, nes dabar reikia duoti tiems vaikams, negali jų sąskaita taupyti. Bent jau nemaža dalis taip mąsto. Čia pirma priežastis, toks bendras iššūkis. Kitas dalykas – suvokimas, nes tie, kurie galėtų taupyti, to nedaro turėdami aukštus lūkesčius. Visgi tai „juodai dienai“ reikėtų pasilikti santaupų ir jos daug didesnės turėtų būti. Rekomenduojama, kad pusei metų užtektų pagrindines išlaidas padengti“, – komentuoja ekonomistas.

J. Cvilkienė savo ruožtu teigia, kad bendra situacija nėra kritinė, nes namų ūkių indėliai šiuo metu Lietuvoje yra rekordiškai išaugę ir jų yra žymiai daugiau negu buvo prieš krizę ir krizės metu. Tačiau, žiūrint detaliau į atskirus namų ūkius, paaiškėja, kad gyventojams taupyti nesiseka.

„3 iš 10 gyventojų nurodo, jog neturi jokių santaupų, 44% respondentų netekę pajamų išgyventų iki vieno mėnesio. Tad visų pirma reikėtų aiškiai suprasti savo finansinę situaciją. Tuomet, jei išlaidos viršija pajamas, yra du keliai – mažinti išlaidas arba ieškoti papildomų būdų užsidirbti. Taip pat būtina kaupti rezervą bei stengtis atsidėti lėšų savo pensijai“, – pataria J. Cvilkienė.

Tačiau ne viskas krenta ant pačių žmonių pečių. Banko analitikas Žygimantas Mauricas teigia, kad yra trečias punktas – nedaro draudimas, kuriuo turėtų pasirūpinti valdžia.

„Ant to paties grėblio lipama, nes Lietuvoje apskritai realiai neveikia prarastų pajamų draudimas, nėra socialinio saugumo tinklo ir tai – uždelsta bomba. Biudžete pinigų realiai yra, Lietuva net turėdama gana aukštą nedarbo lygį, kaip prieš kelerius metus, išleisdavo nedarbo draudimui viena iš mažiausiai Europos Sąjungoje. Tie pinigai, kurie išleidžiami, nemaža dalimi prašvaistomi: Darbo biržose vidutiniškai atlyginimai didesni negu universitetuose, dirba begalė žmonių, o jų skaičius nemažėja, bet auga, įsisavinami ES pinigai ir kryptingai siekiama, kad bedarbių būtų daugiau.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Kritinė situacija Baltarusijos pasienyje: para atsieina 100 tūkst. eurų

Ilgų eilių pasienyje su Baltarusija problema, kaip ir legendinė Vilniaus oro uosto taksistų problema, atrodo amžinos ir niekaip neįveikiamos nors ir dedama daug pastangų. O juk prastovos pasienyje trikdo darbą Lietuvos vežėjams, kurie sukuria apie 6 proc. šalies bendrojo produkto.

„Sodros“ „vyšniniai vokeliai“ privertė lietuvius pasitikrinti būsimą pensiją

Kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc. o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.

Seimūnų akiratyje – valstybinės įmonės: siūlo privatizuoti

 Valstybės kontrolei pristačius įžvalgas, kad toli gražu ne visos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės neša pelną ar dirba tikslingai, Seimo nariai suskubo klausti – kam išvis reikalingos tokios įmonės. Parlamentarų ...

Pažadai it iš gausybės rago: kitąmet – didesnė alga ir pensijos

 Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama ...

„Rimi“ ir „Iki“ sandoriui – žalia šviesa

Konkurencijos taryba uždegė žalią šviesą 213 mln. eurų vertės prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ pirkimo-pardavimo sandoriui.

„Providence“ užbaigė TV3 įsigijimą: jau kitąmet Lietuvos žiūrovai sulauks pokyčių

Gavusi visus patvirtinimus, JAV bendrovė Providence Equity Partners (PEP) baigė įsigijimo procesą ir tapo iki šiol MTG valdytų nemokamos ir mokamos televizijos, taip pat interneto bei radijo verslų Baltijos šalyse savininke. Už šiuos verslus bendrovė sumokėjo 115 milijonų eurų, informavo naujai paskirtas All Media Baltics vykdantysis valdybos pirmininkas Pierre Danon.

Naujausia statistika: Lietuvoje nupirkta daugiausiai naujų automobilių iš visos ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).

Paskelbė Lietuvos miestų TOP dešimtuką, kurie sulaukia didžiausio susidomėjimo

Žiniasklaidos dėmesys, skiriamas didiesiems Lietuvos miestams, pasiskirsto daugmaž tolygiai pagal jų dydį ir ekonominį pajėgumą. Tuo tarpu kurortai ir kurortinės vietovės viešojoje erdvėje dėl dėmesio konkuruoja stipriau, neatsižvelgiant į miesto gyventojų skaičių.

Išnaudojami lietuviai nenori tylėti: įvardino, kaip darbdaviai nesigėdija apgaudinėti žmones

Išvažiavę dirbti ir ten buvę apgauti tautiečiai ne visada drįsta prabilti apie savo patyrimus. Dažniau tai būna būtent dėl to, kad patys sutinka su neaiškiomis, ne visada sąžiningomis sąlygomis. Šiuo atveju, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius J. nenorėjo palikti tyloje jį ir kelis kolegas apgavusią įmonę.

Savivaldybių administracijų atlyginimai: didžiausi – ne Vilniuje

Ekonomistai ne kartą kalbėjo, jog algas valstybės tarnautojams kelti reikėtų, tačiau tai derėtų daryti nedidinant bendrųjų išlaidų. Tai yra, mažinant darbuotojų skaičių ir daugiau skiriant likusiems. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, miesto bei rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių bei mokamus vidutinius atlyginimus.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas