Ar lietuviai pasiruošę išgyventi dar vieną krizę?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-05-15 17:43

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“?

Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms. Lietuvos banko tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tokio dydžio santaupas nurodė turintys tik 6,2% respondentų.

Žmonės neturi iš ko taupyti?

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad žmonės nelabai ir yra iš ko taupyti, nes būtiniausios išlaidos Lietuvoje nėra mažos.

„Esame šiaurinėse šalyse, reikia mokėti už būstą, pirkti sezoninius rūbus: pavasarinius, žieminius ir maisto kalorijų daugiau norisi. Atitinkamai išlaidų krepšelis susidaro ganėtinai nemažas. Jei šeimos su vaikais, vėlgi kartais gana sunku kažką papildomo sutaupyti ir gal nėra didelio papildomo tikslo, nes dabar reikia duoti tiems vaikams, negali jų sąskaita taupyti. Bent jau nemaža dalis taip mąsto. Čia pirma priežastis, toks bendras iššūkis. Kitas dalykas – suvokimas, nes tie, kurie galėtų taupyti, to nedaro turėdami aukštus lūkesčius. Visgi tai „juodai dienai“ reikėtų pasilikti santaupų ir jos daug didesnės turėtų būti. Rekomenduojama, kad pusei metų užtektų pagrindines išlaidas padengti“, – komentuoja ekonomistas.

J. Cvilkienė savo ruožtu teigia, kad bendra situacija nėra kritinė, nes namų ūkių indėliai šiuo metu Lietuvoje yra rekordiškai išaugę ir jų yra žymiai daugiau negu buvo prieš krizę ir krizės metu. Tačiau, žiūrint detaliau į atskirus namų ūkius, paaiškėja, kad gyventojams taupyti nesiseka.

„3 iš 10 gyventojų nurodo, jog neturi jokių santaupų, 44% respondentų netekę pajamų išgyventų iki vieno mėnesio. Tad visų pirma reikėtų aiškiai suprasti savo finansinę situaciją. Tuomet, jei išlaidos viršija pajamas, yra du keliai – mažinti išlaidas arba ieškoti papildomų būdų užsidirbti. Taip pat būtina kaupti rezervą bei stengtis atsidėti lėšų savo pensijai“, – pataria J. Cvilkienė.

Tačiau ne viskas krenta ant pačių žmonių pečių. Banko analitikas Žygimantas Mauricas teigia, kad yra trečias punktas – nedaro draudimas, kuriuo turėtų pasirūpinti valdžia.

„Ant to paties grėblio lipama, nes Lietuvoje apskritai realiai neveikia prarastų pajamų draudimas, nėra socialinio saugumo tinklo ir tai – uždelsta bomba. Biudžete pinigų realiai yra, Lietuva net turėdama gana aukštą nedarbo lygį, kaip prieš kelerius metus, išleisdavo nedarbo draudimui viena iš mažiausiai Europos Sąjungoje. Tie pinigai, kurie išleidžiami, nemaža dalimi prašvaistomi: Darbo biržose vidutiniškai atlyginimai didesni negu universitetuose, dirba begalė žmonių, o jų skaičius nemažėja, bet auga, įsisavinami ES pinigai ir kryptingai siekiama, kad bedarbių būtų daugiau.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Šventiniam apsipirkimui artėjant: kuris prekybos tinklas siūlo pigiausias prekes?

 Įpusėjus gruodžiui ir laukiant Kalėdų bei Naujųjų, pirkėjai ima ruoštis didžiajam šventiniam apsipirkimui. Savo ruožtu prekybos tinklai vilioja pirkėjus įvairiomis kalėdinėmis nuolaidomis ir siūlo kuo įvairesnį prekių ...

Kalėdos gali apkarsti: išvydusi žaislų kainas mama net žagtelėjo

 Iki žiemos švenčių liko dvi savaitės. Prekybos centrai - sausakimši pirkėjų. Tačiau šie išvydę kainas net žagteli. Sparčiai auga maisto produktų, avalybės, rūbų, o žaislų kainos jau katastrofiškai didelės. ...

Darbdavių pečius užgriuvo „Sodros“ našta: teks atleisti darbuotojus ir kelti kainas

 Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio ...

Kiti metai taromatų sistemoje: ar pasikeitę tarifai nuguls į produktų kainą?

 Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ ...

Pasaulio pabaiga Lietuvai 2000-aisiais neatėjo, bet ar neateis ji 2020-aisiais?

 Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo ...

Pasiūlė, kaip ištraukti žmones iš šešėlinės nuomos, o tuo pačiu galėtų mažėti ir kaina

 Nuomos rinka Lietuvoje ir toliau klesti – nerasdami, kur investuoti lietuviai perka nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Tačiau ne vienas pasirenka tai daryti šešėlyje. NT ekspertai turi paisūlymų, kaip galėtų mažėti tiek ...

Turtingiausių Lietuvos moterų TOP 20. Kas paveldėjo, o kas užsidirbo?

Nors Lietuvoje skaičiuojama 500 žmonių, kurių turtas viršija 2,1 mln. eurų, iš jų moterų – tik 81. O ir pažiūrėjus į turtingiausiųjų moterų dvidešimtuką matyti, kad dauguma jų – paveldėtojos arba bendraakcininkės. ...

Į Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą patekusiųjų naujokų TOP

 Žurnalas „TOP 500” skelbiantis turtingiausius Lietuvos žmones šiais metais įtraukė 36 naujokus. Naujienų portalas tv3.lt pateikia turtingiausiųjų naujokų dešimtuką. Žurnale skaičiuojama, kad bendras 500 ...

Tiksintis laikas: kada Vilniuje teks griauti senuosius namus?

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai ...

Lietuvos bankas praneša apie grėsmes NT rinkoje: didesni mokesčiai ir spekuliantų stebėsena

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas