Ar Lietuvoje veikia bankų kartelis?

(Puslapis 1 iš 2)


Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-09-07 16:08

 Įtaria bankų kartelį

„Turi reikalų su bankais Lietuvoje – plačiau atverk piniginę.“ Taip praėjusią savaitę išplatintame kreipimesi teigia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba.

Pasak jos atstovų, už elementarias banko paslaugas – banko kortelių aptarnavimą, vietinius ir tarptautinius mokėjimus – bankų klientai Lietuvoje sumoka daug daugiau nei kitose Europos valstybėse. Taryba taip pat išreiškė susirūpinimą vyriausybės planais riboti atsiskaitymą grynaisiais ir taip faktiškai didinti bankų pajamas.

Nėra rinkos

,,Lietuvoje nėra tiek bankų, kad galima būtų kalbėti apie normalią rinką. Mokesčiai bankuose pasidarė panašūs, VILIBOR vieningai ima kilti į viršų, tokie kartelio simptomai akivaizdūs ir čia norisi aiškumo”, – ,,Ekonomika.lt” aiškino prie iniciatyvos prisijungusios Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) vadovas Rūtenis Paukštė.

Pasak jo, bankai per krizę susidūrė su finansinėmis problemomis, todėl ėmė galvoti, kaip padidinti smukusias pajamas.

,,Pastebėjome, kad nuo 2008-ųjų bankai vos ne sutartinai ėmė kelti mokesčius”, – patikslino R. Paukštė.

Nesulaukė bankų malonės

Jis piktinosi ir nutrūkusia bankų bei jų klientų partneryste, kai sunkmečiu į finansines problemas įklimpę lietuviai nesulaukė bankų malonės.

,,Jei ateinate į kavinę, žinote, kad kaip klientas iš administracijos ir personalo sulauksite dėmesio, nes atnešate jiems pelną, – kalbėjo LBKA vadovas. – Lygiai taip ir banke, jei turite su jais santykių, jie iš tavęs gauna pelną ir turi kreipti dėmesį. Bet per krizę pasirodė, kad bankai šią partnerystę nelabai vertina, žiūri tik į finansinę pusę.”

R. Paukštės įsitikinimu, tai parodė, kad socialinė atsakomybė bankams nėra svarbi.

,,Mūsų asociacijos tikslas nėra ieškoti priešų bankuose, mes siekiame paskatinti juos būti labiau socialiai atsakingus už šalies ir jos gyventojų gerovę”, – aiškino pašnekovas. R. Paukštė pabrėžė, kad į skolų liūną įklimpusių tautiečių problema vis dar lieka opi, nes bankai nesiryžo aktyviau bendradarbiauti su skolininkais.

,,Mus pasiekė informacija apie žmones, kurie stipriai prasiskolinę dėl laidavimo, neišmokėtų paskolų, – kalbėjo R. Paukštė. – Nors statistika šiek tiek gražėja, iš esmės mūsų padėtis labai sudėtinga. Didelė dalis skolininkų negali išsimokėti, visa tai stabdo mūsų ūkį.”

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Tūkstančiams gyventojų VMI apie save primins asmeniškai

 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. VMI informuoja, jog ...

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

Svarbi žinia „Nordea“ ir DNB klientams: susijungimo dieną galimi sutrikimai

 Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus ...

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

Šiaulių banko klientams – žinia dėl lėšų išgryninimo ne tik Lietuvos bankomatuose

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, ...

Lietuvos bankas įspėja: būkite atsargūs, galite prarasti savo pinigus

Pastaruoju metu Lietuvos bankas pastebėjo vėl suaktyvėjusią leidimų neturinčios grupės veiklą, skatinant investuoti į šios grupės projektus. Lietuvos bankas pataria nesusigundyti „SkyWay“ siūlymais – investuotojams tai gali ...

10 dažniausių sukčiavimo schemų: kaip jas atpažinti ir neapsigauti

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas