Ar Lietuvos verslas išsivaduos iš „bangladešizacijos”? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Greta Jankaitytė / Ekonomika.lt

2013-03-16 18:01

Pigi darbo jėga ilgą laiką buvo Lietuvos didžiausias konkurencinis pranašumas. Tačiau tokia verslo vaizdžiai vadinama „bangladešizacija“ yra trumpalaikis ir netvarus privalumas, įspėja specialistai. Be to, neaišku, ar brangstant darbo jėgai Lietuvos verslas ras kitų konkurencingumo šaltinių.

Lietuvos ateities konkurencingumo perspektyvos buvo aptartos ketvirtadienį Vilniuje „Investuotojų forumo“ surengtoje konferencijoje „Kaip pasinaudoti globalizacijos teikiamais privalumais: galimybės ir iššūkiai Europai ir Lietuvai.“

Būtent pigi darbo jėga lėmė Lietuvos eksporto konkurencingumą užsienio rinkoje, diskusijoje sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Apkarpėme, apgraužėme darbo sąnaudas ir tuo grindėme gerus pastarųjų metų eksporto rezultatus, – sakė G. Nausėda. – Tai yra trafaretinė sėkmės istorija. Bet klausimas: kiek ilgai tai gali tęstis? Ar tokio konkurencingumo mes norime?”

Iš keturių faktorių – 1,2

Šalies konkurencingumą lemia keturi materialūs faktoriai: rinka, darbo jėga, energetika bei kapitalas, teigia Danas Tvarijonavičius, „Amilinos“ plėtros direktorius.

„Jeigu žiūrime į šiuos faktorius, tai vaizdelis nebus labai džiugus, - sakė D. Tvarijonavičius. – Turime pusantro, gal net labiau 1,2 iš keturių šių konkurencingumo faktorių.”

Pasak verslininko, Lietuvos verslas turi rinką, šiek tiek geros darbo jėgos. Bet jam trūksta nuosavo kapitalo, o energetikos srityje “vaizdas labai liūdnas”.

„Lietuvos pramonė, mano žiniomis, turi didžiausią energijos savikainą Europoje, – sakė D. Tvarijonavičius. – Neišsprendus pamatinių energetikos problemų apie plėtrą kalbėti negalima.“

Tiesa verslininkas pridėjo, kad konkurencingumą lemia ir nematerialūs veiksniai, kaip verslininkų valia, įžvalga, žinios bei sėkmė. „Ką Lietuvos verslas turi, tai valią. Esame labai labai narsi tauta“, - sakė D. Tvarijonavičius.

Neakivaizdūs faktoriai irgi yra labai svarbūs konkurencingumui, ypač mažos šalies, kaip Lietuva, aiškino Karolis Pocius, „GILD Corporate Finance” partneris.

„Manau, kad yra du konkurencingumo aspektai, – diskusijoje sakė K. Pocius. – Daug kalbame apie tiesioginius faktorius. Pigus darbas, seniau elektra buvo pigi. Bet tai yra juokingi dalykai. Gal didžiosiose ekonomikose tai yra itin lemiantis veiksnys, bet į Lietuvą investuotojai dažnai ateina besiremdami kitais dalykais.“

Kaip pavyzdį, K. Pocius, pateikia JAV investuotojus, kurių sprendimą investuoti Lietuvoje galutinai lėmė pasikeitęs JAV dolerio kursas euro atžvilgiu.

Reikia kooperuotis

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas teigė, kad Lietuvai pranašumo suteikia verslininkų atsargumas skolinantis. „Lietuvos verslas drąsus savo veržlumu, bet atsargus skolinimosi atžvilgiu”, – sakė N. Udrėnas ir, pasak jo, tai investuotojams suteikia pasitikėjimo.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas