Ar prašviesins „Gairės“ pensijų reformos miglą? (2)

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr.

Anatolijus Lapinskas / Ekonomika.lt

2011-05-17 15:08

Lietuvos pensijų pertvarkos startu galima būtų laikyti 2010 m. gruodžio 15 dieną, kai Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas užregistravo Seimo nutarimo "Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo" projektą – vieną svarbiausių būsimosios reformos dokumentų.

Rimanto Jono Dagio užregistruoto nutarimo projekto, kurio pirmasis svarstymas įvyko balandžio 12 d., preambulėje, remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Valstybinio socialinio draudimo sistema“ teigiama, kad sistemoje „solidarumo principas nerealizuojamas ta apimtimi, kuria dalis lėšų pervedama į pensijų kaupimo fondus, nes pensijų socialiniu draudimu apdrausti asmenys nevienodai prisideda prie pensijų socialinio draudimo lėšų kaupimo, kad būtų galima mokėti asmenims įstatymais numatytas išmokas“. Kitaip tariant, jau oficialiai pripažįstama, kad pensijų fondų dalyviai vietoje to, kad neštų savo „sodrinius“ pinigus į bendrą „Sodros“ katilą, skirtą tų dalyvių tėvų ir senelių pensijoms mokėti, atsiriekia dalį įmokos savo pačių pensijai, kurią jie gaus už keliolikos ar keliasdešimt metų.

Antroje preambulės pastraipoje išdėstomi būsimosios sistemos reikalavimai: finansinis tvarumas, „Sodros“ veiklos efektyvumas, įmokų ir išmokų subalansavimas, nemažėjanti pensijos pakeitimo norma. Aišku, kad visiems mums norėtųsi turėti tokią socialinio draudimo sistemą, todėl „Gairių“ kūrėjams beliktų tik karštai pritarti.

Teksto nenuoseklumas glumina

Tačiau atsivertus pačias „Gaires“, į paviršių pradeda kilti abejonių kirminėlis, ar tikrai „Gairių“ ir jų preambulės tekstas rašytas tų pačio autoriaus? Mat, apie tuos kilnius preambulėje iškeltus tikslus „Gairės“ kažkodėl dažnai kalba paikomis abstrakcijomis, kurias suprasti nepajėgūs net specialistai, o Seimo ir net jo Socialinių reikalų komiteto nariams (sprendžiant iš jų sakomų kalbų) tai, greičiausiai, suvis kosmoso juodųjų skylių tankumynas.

Beje, bendrą „Gairių“ mistiką dar labiau sujaukia šio Seimo nutarimo projekto 2 straipsnis, kuriame numatoma „pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių planą (jau ne „Gaires“, bet jų įgyvendinimo planą!) iki 2011 m. balandžio 1 d.“, nors jos tik pristatytos buvo, kaip minėta, balandžio 12 d. Šiame straipsnyje taip pat rašoma: „vadovaujantis Seimo patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėmis parengti ir Seimo VI (pavasario) sesijoje pateikti Seimui reikiamus teisės aktų projektus“. Kad tai nerealu, turbūt suprato ir Seimo nariai, tačiau užsiminti apie tai per „Gairių“ pristatymą nedrįso nė vienas.

Straipsnio puslapiai:

- Anatolijus Lapinskas

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas