Ar prašviesins „Gairės“ pensijų reformos miglą? (2)

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr.

Anatolijus Lapinskas / Ekonomika.lt

2011-05-17 15:08

Lietuvos pensijų pertvarkos startu galima būtų laikyti 2010 m. gruodžio 15 dieną, kai Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas užregistravo Seimo nutarimo "Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo" projektą – vieną svarbiausių būsimosios reformos dokumentų.

Rimanto Jono Dagio užregistruoto nutarimo projekto, kurio pirmasis svarstymas įvyko balandžio 12 d., preambulėje, remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Valstybinio socialinio draudimo sistema“ teigiama, kad sistemoje „solidarumo principas nerealizuojamas ta apimtimi, kuria dalis lėšų pervedama į pensijų kaupimo fondus, nes pensijų socialiniu draudimu apdrausti asmenys nevienodai prisideda prie pensijų socialinio draudimo lėšų kaupimo, kad būtų galima mokėti asmenims įstatymais numatytas išmokas“. Kitaip tariant, jau oficialiai pripažįstama, kad pensijų fondų dalyviai vietoje to, kad neštų savo „sodrinius“ pinigus į bendrą „Sodros“ katilą, skirtą tų dalyvių tėvų ir senelių pensijoms mokėti, atsiriekia dalį įmokos savo pačių pensijai, kurią jie gaus už keliolikos ar keliasdešimt metų.

Antroje preambulės pastraipoje išdėstomi būsimosios sistemos reikalavimai: finansinis tvarumas, „Sodros“ veiklos efektyvumas, įmokų ir išmokų subalansavimas, nemažėjanti pensijos pakeitimo norma. Aišku, kad visiems mums norėtųsi turėti tokią socialinio draudimo sistemą, todėl „Gairių“ kūrėjams beliktų tik karštai pritarti.

Teksto nenuoseklumas glumina

Tačiau atsivertus pačias „Gaires“, į paviršių pradeda kilti abejonių kirminėlis, ar tikrai „Gairių“ ir jų preambulės tekstas rašytas tų pačio autoriaus? Mat, apie tuos kilnius preambulėje iškeltus tikslus „Gairės“ kažkodėl dažnai kalba paikomis abstrakcijomis, kurias suprasti nepajėgūs net specialistai, o Seimo ir net jo Socialinių reikalų komiteto nariams (sprendžiant iš jų sakomų kalbų) tai, greičiausiai, suvis kosmoso juodųjų skylių tankumynas.

Beje, bendrą „Gairių“ mistiką dar labiau sujaukia šio Seimo nutarimo projekto 2 straipsnis, kuriame numatoma „pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių planą (jau ne „Gaires“, bet jų įgyvendinimo planą!) iki 2011 m. balandžio 1 d.“, nors jos tik pristatytos buvo, kaip minėta, balandžio 12 d. Šiame straipsnyje taip pat rašoma: „vadovaujantis Seimo patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėmis parengti ir Seimo VI (pavasario) sesijoje pateikti Seimui reikiamus teisės aktų projektus“. Kad tai nerealu, turbūt suprato ir Seimo nariai, tačiau užsiminti apie tai per „Gairių“ pristatymą nedrįso nė vienas.

Straipsnio puslapiai:

- Anatolijus Lapinskas

Close

Nerijus Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi

 Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia ...

Robertas Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir ...

Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui ...

Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės ...

Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl ...

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas