Ar prašviesins „Gairės“ pensijų reformos miglą? (2)

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr.

Anatolijus Lapinskas / Ekonomika.lt

2011-05-17 15:08

Lietuvos pensijų pertvarkos startu galima būtų laikyti 2010 m. gruodžio 15 dieną, kai Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas užregistravo Seimo nutarimo "Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo" projektą – vieną svarbiausių būsimosios reformos dokumentų.

Rimanto Jono Dagio užregistruoto nutarimo projekto, kurio pirmasis svarstymas įvyko balandžio 12 d., preambulėje, remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Valstybinio socialinio draudimo sistema“ teigiama, kad sistemoje „solidarumo principas nerealizuojamas ta apimtimi, kuria dalis lėšų pervedama į pensijų kaupimo fondus, nes pensijų socialiniu draudimu apdrausti asmenys nevienodai prisideda prie pensijų socialinio draudimo lėšų kaupimo, kad būtų galima mokėti asmenims įstatymais numatytas išmokas“. Kitaip tariant, jau oficialiai pripažįstama, kad pensijų fondų dalyviai vietoje to, kad neštų savo „sodrinius“ pinigus į bendrą „Sodros“ katilą, skirtą tų dalyvių tėvų ir senelių pensijoms mokėti, atsiriekia dalį įmokos savo pačių pensijai, kurią jie gaus už keliolikos ar keliasdešimt metų.

Antroje preambulės pastraipoje išdėstomi būsimosios sistemos reikalavimai: finansinis tvarumas, „Sodros“ veiklos efektyvumas, įmokų ir išmokų subalansavimas, nemažėjanti pensijos pakeitimo norma. Aišku, kad visiems mums norėtųsi turėti tokią socialinio draudimo sistemą, todėl „Gairių“ kūrėjams beliktų tik karštai pritarti.

Teksto nenuoseklumas glumina

Tačiau atsivertus pačias „Gaires“, į paviršių pradeda kilti abejonių kirminėlis, ar tikrai „Gairių“ ir jų preambulės tekstas rašytas tų pačio autoriaus? Mat, apie tuos kilnius preambulėje iškeltus tikslus „Gairės“ kažkodėl dažnai kalba paikomis abstrakcijomis, kurias suprasti nepajėgūs net specialistai, o Seimo ir net jo Socialinių reikalų komiteto nariams (sprendžiant iš jų sakomų kalbų) tai, greičiausiai, suvis kosmoso juodųjų skylių tankumynas.

Beje, bendrą „Gairių“ mistiką dar labiau sujaukia šio Seimo nutarimo projekto 2 straipsnis, kuriame numatoma „pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių planą (jau ne „Gaires“, bet jų įgyvendinimo planą!) iki 2011 m. balandžio 1 d.“, nors jos tik pristatytos buvo, kaip minėta, balandžio 12 d. Šiame straipsnyje taip pat rašoma: „vadovaujantis Seimo patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairėmis parengti ir Seimo VI (pavasario) sesijoje pateikti Seimui reikiamus teisės aktų projektus“. Kad tai nerealu, turbūt suprato ir Seimo nariai, tačiau užsiminti apie tai per „Gairių“ pristatymą nedrįso nė vienas.

Straipsnio puslapiai:

- Anatolijus Lapinskas

Close

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas