Ar reikalingas inovacijų reguliavimas?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Bart Willaert / Ekonomika.lt

2014-03-20 14:29

Elektroniniai atsiskaitymai Baltijos šalyse sparčiai vystėsi per paskutinius du dešimtmečius. Prieš 20 metų mokėjimo kortelės, jau tuo metu plačiai naudojamos Vakarų Europoje, buvo praktiškai neregėtos Baltijos šalyse. Šiuo metu plėtra Lietuvoje aplenkė daugelį Europos šalių, pavyzdžiui, vykdant bekontakčius atsiskaitymus viešajame transporte arba atsiskaitant mobiliuoju telefonu už automobilių stovėjimą. Už taksi atsiskaityti Vilniuje šiuo metu lengviau, nei atsiskaityti kortele Briuselyje, net ir prireikus stambesnių sumų.

Šiuo metu Lietuva, panašiai kaip ir jos artimos kaimynės, yra sparčiai tobulėjantis inovacijų centras.

Tačiau veiksmingos, suderintos ir sudėtingos atsiskaitymų sistemos nereikėtų priimti kaip savaime suprantamo dalyko. Už kiekvienos kortelės, kiekvieno mokėjimo terminalo ir kiekvieno sandorio veikia įvairiausių rinkos dalyvių tinklas, jungiantis bankus, kortelių įmones, besisteigiančias įmones ir tvarkytojus. Be to, šią rafinuotą sistemą reikia prižiūrėti.

Atsiskaitymai kortelėmis yra labai naudingi visiems: tiek vartotojams, tiek įmonėms. Vartotojai gali atsiskaityti saugiau, greičiau ir patogiau; prekybininkams suteikiamos atsiskaitymo garantijos, daugiau saugumo ir didinama apyvarta; o valdžios institucijos gali kovoti su šešėline ekonomika ir gerinti mokesčių surinkimą.

Tai yra gerai išvystyta ekosistema, kurios teikiama nauda remiasi privataus sektoriaus iniciatyvomis ir investicijomis, kurių nevaržo nereikalingas reglamentas. Atsiskaitymo pramonės inovacijos klesti ir kasdien vis labiau priartėjame prie mūsų visuomenės be grynųjų pinigų vizijos įgyvendinimo.

Vis dėlto, šiuo metu kyla pavojus novatoriškai aplinkai ir harmoningai ekosistemai. Praėjusių metų liepą Europos Komisija pasiūlė reglamentą, kuris priverstų suderinti ES mokėjimo kortelių rinką. Prašau suprasti mane teisingai: aš iš principo neprieštarauju reglamentui ir manau, kad pastangos suderinti yra svarbus žingsnis siekiant iš tiesų vieningos Europos rinkos. Tačiau šiuo konkrečiu klausimu tenka nuogąstauti, kad suderinimas pakenktų atsiskaitymų plėtrai vartotojų ir mažų įmonių sąskaita.

Europos Komisija iki šiol neparodė, kodėl šio teisės akto reikia – kokį rinkos trūkumą būtina spręsti? Kaip nurodė Prancūzijos senatas, Komisijos pasiūlymas nėra pagrįstas patikimais duomenimis. Todėl atrodo, kad pasiūlymas yra pagrįstas išimtinai politiniais sumetimais. Tokiam susirūpinimui jau pritarė daug politikų iš visos Europos, klausdami, kodėl jų konkrečią rinką geriau už juos pačius sureguliuotų Europos Komisija. Neseniai Estijos Parlamentas aiškiai pasipriešino tam tikroms nuostatoms vien dėl to, kad, jo nuomone, tai sutrikdytų konkurenciją rinkoje ir padidintų pavojų saugumui.

Mane labiausiai neramina (kaip rodo skirtingose Europos šalyse reiškiamas susirūpinimas) tai, kad Europos Komisija paprasčiausiai neatsižvelgia į Europos rinkos įvairovę. Atsiskaitymo metodai ir sistemos įvairiose šalyse skiriasi. Lietuva skiriasi nuo Bulgarijos, Prancūzijos ir Italijos. Nyderlanduose populiaresnės debeto kortelės, o vartotojai Jungtinėje Karalystėje renkasi kredito korteles ir kt. Nėra visiems tinkamo sprendimo.

Straipsnio puslapiai:

- Bart Willaert

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas