Ar smulkieji gali skatinti didžiuosius?

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Roman P. Sosnowski / Ekonomika.lt

2013-04-25 12:20

 Jau keletą mėnesių viešoje erdvėje sklandantys siūlymai reformuoti mokestinę šalies aplinką Lietuvos žiniasklaidą vis dažniau ragina diskutuoti konkurencingos ekonomikos kūrimo klausimu.

Geru pavyzdžiu, konkurencingos ekonomikos kūrimo požiūriu, mūsų mokesčių sistemos potencialiems „pertvarkytojams“ gali būti Šiaurės Europos šalys. Šių šalių ekonominę sėkmę lemia du labai svarbūs faktoriai: didelė smulkaus ir vidutinio verslo dalis bendroje šalies ekonomikoje bei palyginti dideli atlyginimai, kurie užtikrina tvirtą vidaus paklausą ir aukštą taupymo lygį, kuris padeda finansuoti verslo poreikius.

Visuotinai sutariama, kad ekonomikos konkurencingumas žengia koja kojon su šalies ekonomikos produktyvumo lygiu bei bendru pragyvenimo lygiu. Šiuo atveju pranašumą įgyja tos įmonės, kurios gali gaminti pigiau, kurti greičiau, tiekti lanksčiau ir pan. Išimtis yra šalys, kurių didelę eksporto dalį sudaro šalyje išgaunami ir užsienio rinkoms parduodami brangūs gamtos ištekliai, natūraliai suteikiantys pranašumą.

Atvirose ekonomikose, kur kapitalas juda be jokių sienų tarp valstybių, bet kokie valstybės mokesčių pakeitimai lygiai taip pat gali atrodyti patrauklūs investicijoms, kaip ir jas per ganėtinai trumpą laikotarpį išstumti iš šalies. Todėl mokestinės aplinkos keitimas negali būti atliekamas tik konkrečios šalies kontekste, išskiriant ją iš šalia veikiančių rinkų.

Pritraukti didžiuosius

Dažnai pabrėžiama, kad šalies mokestinė aplinka turi būti patraukli tiesioginėms užsienio investicijoms, tačiau neretai pamirštama įvertinti ekonominę tokių investicijų naudą.

Egzistuoja bent trys skirtingos tiesioginių užsienio investicijų grupės. Pirma tokių investicijų rūšis yra bene labiausiai vertinama, nes visiškai nereikalauja didesnių pačios šalies verslo ar politikų jėgų – tiesioginės investicijos ateina į šalies rinką, nes mano, kad ši yra pakankamai perspektyvi ir bus pelninga. Antros rūšies tiesioginės užsienio investicijos išsiskiria tuo, kad joms taip pat svarbu šalies sudarytos patrauklios sąlygos, leidžiančios auginti ir stiprinti verslą šalies viduje. Šios dvi investicijų rūšys yra neabejotinai naudingos, nes vykdomas verslas prisideda prie tvaraus šalies ekonomikos augimo.

Trečioji tiesioginių užsienio investicijų rūšis gali būti vadinama „plėšrūnais“, kurie siekia gauti valstybės paramą veiklos pradžiai ir mokestinei aplinkai, tačiau nekuria didesnės pridėtinės vertės. Ši investicijų rūšis visiškai nekuria tvarios šalies ekonomikos ir yra vienas blogiausių viešųjų finansų panaudojimo darbo vietų kūrimui pavyzdžių. Deja, bet tokių pavyzdžių turime kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kur šimtamilijoninės paramos lėšos tiesioginėms užsienio investicijoms nedavė planuotos ilgalaikės naudos, o nemaža dalis darbuotojų prarado darbo vietas iškart, kai pasibaigė valstybės parama jų darbdaviui.

Straipsnio puslapiai:

- Roman P. Sosnowski

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas