Ar tikrai apie nekonkuravimo sutartį žinote viską?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-09-25 13:55

Darbdaviai dažnai tikina, kad įmonės pagrindas – lojalūs ir profesionalūs darbuotojai. Tačiau kaip dažnai taip sakydami jie iš tiesų supranta, kad tokius darbuotojus reikia branginti ir saugoti? Nepakeičiamų juk nėra... Vis dėlto gyvename laikais, kai galime patys rinktis ne tik profesiją ar darbo sritį, bet ir darbdavį. Vienas būdų atstumti darbuotoją – nelygiavertė, pernelyg suvaržanti nekonkuravimo sutartis.

Visai neseniai konkuruoti draudžianti sutartis labiau buvo aktuali tiems, kurie užima ar pretenduoja į vadovo pareigas, tačiau šiandien, kai naujų įmonių randasi it grybų po lietaus, bendrovių savininkai panūdo dar labiau saugoti komercines ar technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, kuria gali pasinaudoti buvę darbuotojai, pavyzdžiui, IT specialistai ar programuotojai, pardavimo ar rinkodaros vadybininkai, įvairių projektų vadovai ir pan. Todėl darbdaviai siekia sudaryti nekonkuravimo sutartis, o tokie raštiški susitarimai riboja juos pasirašiusių darbuotojų teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą.

„Darbdavio noras apsaugoti savo turtinius interesus visiškai suprantamas. Juk jis tam darbuotojui suteikia darbo vietą, naujų žinių, siunčia į mokymus ir pan. Dirbdamas jis visą laiką mato įstaigos verslo modelį, todėl darbdavio pastangos užkirsti kelia konfidencialios informacijos nutekėjimui ir konkuravimui – visiškai suprantamos. Bendrovės vadovas arba tuo suinteresuoti akcininkai nori, kad darbuotojas ne tik neatskleistų informacijos kitiems, bet ir pats jos nepanaudotų konkurencijai, pavyzdžiui, nenuviliotų klientų“, – aiškina „Teisės tarnai“ teisininkė Rita Mikutytė.

Lygiaverčiai partneriai

Nekonkuravimo sutartis gali būti pateikiama įvairiai: įkomponuota į darbo sutartį, paruošta kaip jos priedas ar net kaip visai atskira sutartis. Nepaisant dokumento formos, svarbu žinoti, kad tokio pobūdžio sutartis įteisinama kaip civilinis sandoris tarp lygiaverčių šalių, todėl ją pasirašantieji turėtų pamiršti įprastą darbo santykių pobūdį, kai darbdavys laikomas stipresniąja, o darbuotojas – silpnesniąja šalimi. Teisiškai šis susitarimas turėtų atitikti ir darbdavio, ir darbuotojo interesus.

„Susidūrę su tokiomis sutartimis žmonės dažnai sutrinka, nes ima ieškoti informacijos darbo kodekse, o jos ten paprasčiausiai nėra. Tuomet kyla klausimas: „Kur tai reglamentuojama?“ Aukščiausiojo Teismo nutarimu, atsižvelgiant į susitarimo prigimtį, pobūdį ir esmę, jis laikomas civiliniu teisiniu sandoriu, todėl jam taikomos civilinio kodekso nuostatos. Toks sandoris sudaromas abiejų šalių susitarimu, tad darbuotojas turi visišką teisę pateikto dokumento nepasirašyti ar argumentuodamas reikalauti jį pakoreguoti“, – tvirtina „Teisės tarnai“ teisininkas Justas Laurinčiukas.

Straipsnio puslapiai:

Jūsų paieškos: darbdavys nepasiraso sutarties

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Po rekonstrukcijos Kauno autobusų stotis tapo moderniausia Lietuvoje

Po pusantrų metų vykusių statybų šį pirmadienį visuomenei pristatyta rekonstruota Kauno autobusų stotis. Stotis pasitinka ne tik moderniu pastatu su įspūdingo dydžio laikrodžiu, bet ir daug erdvesne keleivių laukimo sale, ...

„Lietuvos geležinkeliai“ imasi naujovių – elektroninių terminuotų bilietų

„Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad dėl keleivių patogumo pristato daugkartinį vardinį terminuotą e. bilietą, integruotą į plastikinę keleivių lojalumo kortelę. Elektroninį bilietą galima įsigyti jau nuo sausio 25 d., o ...

Energetikos kainų dugnas – kaip keisis naftos ir dujų kainos?

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos ...

Lietuva ateityje: Japonijos ar Vokietijos scenarijus?

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir ...

VMI vadovas Dainoras Bradauskas atleidžiamas

Šiandien finansų ministro Viliaus Šapokos sudaryta komisija baigė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Dainoro Bradausko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuris pradėtas sausio 4 d. gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos ...

„Norfos“ savininkas atskleidė, kokius antkainius užsideda parduotuvės

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo ...

Istorija linkusi kartotis: ar jau atsidūrėme NT burbule?

105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. ...

Nerijus Mačiulis: emigruoti priežasčių liks vis mažiau (1)

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų ...

Ekspertų siūlymas Lietuvos eksportuotojams – pasiieškoti rinkų už ES ribų

Iš viso per vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuva eksportavo prekių ir paslaugų už 56,5 mln. eurų, tačiau, palyginti su 2015 metais, apimtys smuko 2,5 procento. Ir nors pirmą kartą rengiamo „Lietuvos eksportuotojų forumo ...

Laidotuvių verslas: milžiniškos sumos bei noras statyti krematoriumus

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas