Ar tikrai apie nekonkuravimo sutartį žinote viską?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-09-25 13:55

Darbdaviai dažnai tikina, kad įmonės pagrindas – lojalūs ir profesionalūs darbuotojai. Tačiau kaip dažnai taip sakydami jie iš tiesų supranta, kad tokius darbuotojus reikia branginti ir saugoti? Nepakeičiamų juk nėra... Vis dėlto gyvename laikais, kai galime patys rinktis ne tik profesiją ar darbo sritį, bet ir darbdavį. Vienas būdų atstumti darbuotoją – nelygiavertė, pernelyg suvaržanti nekonkuravimo sutartis.

Visai neseniai konkuruoti draudžianti sutartis labiau buvo aktuali tiems, kurie užima ar pretenduoja į vadovo pareigas, tačiau šiandien, kai naujų įmonių randasi it grybų po lietaus, bendrovių savininkai panūdo dar labiau saugoti komercines ar technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, kuria gali pasinaudoti buvę darbuotojai, pavyzdžiui, IT specialistai ar programuotojai, pardavimo ar rinkodaros vadybininkai, įvairių projektų vadovai ir pan. Todėl darbdaviai siekia sudaryti nekonkuravimo sutartis, o tokie raštiški susitarimai riboja juos pasirašiusių darbuotojų teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą.

„Darbdavio noras apsaugoti savo turtinius interesus visiškai suprantamas. Juk jis tam darbuotojui suteikia darbo vietą, naujų žinių, siunčia į mokymus ir pan. Dirbdamas jis visą laiką mato įstaigos verslo modelį, todėl darbdavio pastangos užkirsti kelia konfidencialios informacijos nutekėjimui ir konkuravimui – visiškai suprantamos. Bendrovės vadovas arba tuo suinteresuoti akcininkai nori, kad darbuotojas ne tik neatskleistų informacijos kitiems, bet ir pats jos nepanaudotų konkurencijai, pavyzdžiui, nenuviliotų klientų“, – aiškina „Teisės tarnai“ teisininkė Rita Mikutytė.

Lygiaverčiai partneriai

Nekonkuravimo sutartis gali būti pateikiama įvairiai: įkomponuota į darbo sutartį, paruošta kaip jos priedas ar net kaip visai atskira sutartis. Nepaisant dokumento formos, svarbu žinoti, kad tokio pobūdžio sutartis įteisinama kaip civilinis sandoris tarp lygiaverčių šalių, todėl ją pasirašantieji turėtų pamiršti įprastą darbo santykių pobūdį, kai darbdavys laikomas stipresniąja, o darbuotojas – silpnesniąja šalimi. Teisiškai šis susitarimas turėtų atitikti ir darbdavio, ir darbuotojo interesus.

„Susidūrę su tokiomis sutartimis žmonės dažnai sutrinka, nes ima ieškoti informacijos darbo kodekse, o jos ten paprasčiausiai nėra. Tuomet kyla klausimas: „Kur tai reglamentuojama?“ Aukščiausiojo Teismo nutarimu, atsižvelgiant į susitarimo prigimtį, pobūdį ir esmę, jis laikomas civiliniu teisiniu sandoriu, todėl jam taikomos civilinio kodekso nuostatos. Toks sandoris sudaromas abiejų šalių susitarimu, tad darbuotojas turi visišką teisę pateikto dokumento nepasirašyti ar argumentuodamas reikalauti jį pakoreguoti“, – tvirtina „Teisės tarnai“ teisininkas Justas Laurinčiukas.

Straipsnio puslapiai:

Jūsų paieškos: darbdavys nepasiraso sutarties

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Naujas įvertinimas: Lietuva tapo konkurencingesne

Šiandien Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) paskelbtame 2016–2017 m. konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 138 šalių pakilo 1 pozicija – iš 36 į 35 vietą. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos ...

Pirkti alkoholio – tik su dokumentu: minus 40 tūkstančių degtinės butelių per dieną (1)

Perkant alkoholinius gėrimus parodyti asmens amžių nurodantį dokumentą daugumoje šalies parduotuvių pradėta prašyti nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) paskelbė, kad nuo to laiko alkoholio pardavimai ...

Brokerio paslaugos: ar verta mokėti ir kokios alternatyvos?

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis ...

Vaistai lėtėjančiai Lietuvos ekonomikai – užsienio investicijos ir struktūrinės reformos

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento ...

Optimizmas į Lietuvos namų ūkius ateis tik po kelerių metų

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis ...

Būstas mieste ar užmiestyje: kuo lietuviai skiriasi nuo kitų?

Daugelis naujakurių dažnai susiduria su dilema: kur gyventi – ar centre, kur viskas tarsi ranka pasiekiama, ar priemiestyje su nuosavu, nors ir nedideliu, ploteliu žemės. Taigi, ką renkasi lietuviai ir kodėl jie išsiskiria kitų ...

Nauja mada kapinėse: 3D antkapius įpirks ne kiekvienas

Kapinių puošyba – nuo seno lietuviams aktuali tema. Kol vieni renkasi sodinti našlaites, kiti linkę kapą užkloti plytelėmis ar dirbtine žole. Tačiau nenorintiems daug vargti prižiūrint kapus, siūloma naujovė - 3D ...

Teisininkė apie Darbo kodeksą: nebūna, kad ir vilkas sotus, ir avys sveikos

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi ...

Seimas atmetė prezidentės veto: įsigalioja naujasis Darbo kodeksas

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 ...

Verslo plėtra: kur ir kodėl investuoja tie, kurie išaugo Lietuvos rinką?

Pastaraisiais metais matome vis daugiau Lietuvos verslo plėtros užsienyje pavyzdžių. Apie žingsnius į kitų valstybių rinkas skelbia pačia įvairiausia veikla – nuo maisto išvežiojimo iki užsakomųjų skrydžių – užsiimančios ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas