Ar tikrai apie nekonkuravimo sutartį žinote viską?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2013-09-25 13:55

Darbdaviai dažnai tikina, kad įmonės pagrindas – lojalūs ir profesionalūs darbuotojai. Tačiau kaip dažnai taip sakydami jie iš tiesų supranta, kad tokius darbuotojus reikia branginti ir saugoti? Nepakeičiamų juk nėra... Vis dėlto gyvename laikais, kai galime patys rinktis ne tik profesiją ar darbo sritį, bet ir darbdavį. Vienas būdų atstumti darbuotoją – nelygiavertė, pernelyg suvaržanti nekonkuravimo sutartis.

Visai neseniai konkuruoti draudžianti sutartis labiau buvo aktuali tiems, kurie užima ar pretenduoja į vadovo pareigas, tačiau šiandien, kai naujų įmonių randasi it grybų po lietaus, bendrovių savininkai panūdo dar labiau saugoti komercines ar technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, kuria gali pasinaudoti buvę darbuotojai, pavyzdžiui, IT specialistai ar programuotojai, pardavimo ar rinkodaros vadybininkai, įvairių projektų vadovai ir pan. Todėl darbdaviai siekia sudaryti nekonkuravimo sutartis, o tokie raštiški susitarimai riboja juos pasirašiusių darbuotojų teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą.

„Darbdavio noras apsaugoti savo turtinius interesus visiškai suprantamas. Juk jis tam darbuotojui suteikia darbo vietą, naujų žinių, siunčia į mokymus ir pan. Dirbdamas jis visą laiką mato įstaigos verslo modelį, todėl darbdavio pastangos užkirsti kelia konfidencialios informacijos nutekėjimui ir konkuravimui – visiškai suprantamos. Bendrovės vadovas arba tuo suinteresuoti akcininkai nori, kad darbuotojas ne tik neatskleistų informacijos kitiems, bet ir pats jos nepanaudotų konkurencijai, pavyzdžiui, nenuviliotų klientų“, – aiškina „Teisės tarnai“ teisininkė Rita Mikutytė.

Lygiaverčiai partneriai

Nekonkuravimo sutartis gali būti pateikiama įvairiai: įkomponuota į darbo sutartį, paruošta kaip jos priedas ar net kaip visai atskira sutartis. Nepaisant dokumento formos, svarbu žinoti, kad tokio pobūdžio sutartis įteisinama kaip civilinis sandoris tarp lygiaverčių šalių, todėl ją pasirašantieji turėtų pamiršti įprastą darbo santykių pobūdį, kai darbdavys laikomas stipresniąja, o darbuotojas – silpnesniąja šalimi. Teisiškai šis susitarimas turėtų atitikti ir darbdavio, ir darbuotojo interesus.

„Susidūrę su tokiomis sutartimis žmonės dažnai sutrinka, nes ima ieškoti informacijos darbo kodekse, o jos ten paprasčiausiai nėra. Tuomet kyla klausimas: „Kur tai reglamentuojama?“ Aukščiausiojo Teismo nutarimu, atsižvelgiant į susitarimo prigimtį, pobūdį ir esmę, jis laikomas civiliniu teisiniu sandoriu, todėl jam taikomos civilinio kodekso nuostatos. Toks sandoris sudaromas abiejų šalių susitarimu, tad darbuotojas turi visišką teisę pateikto dokumento nepasirašyti ar argumentuodamas reikalauti jį pakoreguoti“, – tvirtina „Teisės tarnai“ teisininkas Justas Laurinčiukas.

Straipsnio puslapiai:

Jūsų paieškos: darbdavys nepasiraso sutarties

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

„Lidl“ žada plėtrą Lietuvoje: paskelbė, kur atidarys daugiau parduotuvių

Šį rugpjūtį prekybos tinklas „Lidl“ tęs plėtrą Lietuvoje: paskutinįjį vasaros mėnesį keliuose šalies miestuose bus atidarytos dar 4 parduotuvės. Jau kitą savaitę, rugpjūčio 4 d., ketvirtadienį, „Lidl“ pirkėjams ...

Ekonomistai: statistika neatskleidžia tikrojo skurstančiųjų skaičiaus

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne ...

Kodėl Lietuvoje negimsta pasauliniai verslo gigantai?

Nuolatos kalbama, kad lietuviai darbštūs ir talentingi, tačiau savo šalyje vis dar neturime nei vieno verslo, kuris galėtų bent iš toli savo mastu ir globalumu prilygti „Google”, „Microsoft” ar kitiems ...

Tuščios „Lidl“ lentynos: prekes su akcijomis iššluoja godūs perpardavinėtojai?

Nors prie „Lidl“ parduotuvių eilių nebematyti, tačiau atvykus į parduotuvę pasitinka tuščios lentynos. Atrodo, kad akcijų rojus ir toliau vilioja pirkėjus. Tačiau šie pastebi, kad praėjus tik valandai po parduotuvės ...

Butų kainos auga ir ten, kur žmonių mažėja

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir ...

Nepagrįsti verslininkų skundai: Palangoje poilsiautojų vis daugiau

Palangoje poilsiautojų srautai auga – apibendrinus dar negalutinius birželio mėnesio duomenis paaiškėjo, jog, palyginti su praėjusių metų birželiu, šiemet analogišku laikotarpiu svečių kurortas sulaukė daugiau. Palangos ...

Renata Saulytė palieka „Maxima LT“

Prekybos tinklą „Maxima“ valdančią bendrovę „Maxima LT“ nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos palieka trejus metus komunikacijos vadovės pareigas ėjusi Renata Saulytė, kuri buvo ir pagrindinis bendrovės atstovas ...

Kiek šiemet kainuos būsto nuoma studentams?

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remiantis nekilnojamojo turto portalo skelbimų statistika apžvelgiama, ką ir už kokią kainą galima ...

Kiek šiemet kainuos išleisti vaiką į mokyklą?

Netylant diskusijoms apie nuolat augančias kainas nemaža dalis tėvų nerimauja skaičiuodami kiek gi šiemet teks išleisti vaikų mokyklinėms prekėms. Prekybininkai tikina, kad kainos, lyginant su praeitais metais, beveik nesikeitė. Tad ...

Apsipirkinėjimas užsienio elektroninėse parduotuvėse lietuvių nesudomina

Lietuviai kur kas mažiau nei latviai ar estai yra linkę siųstis prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių – tai atskleidžia Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Kai bendrai Europoje žmonės kasmet ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas