Ar tikrai bankai nemoka mokesčių? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-10-29 12:12

Pastaruoju metu bankai sulaukė nemažai kritikos dėl 2012 m. beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kuomet jau dirbo pelningai. Remiantis šiuo precedentu netgi paruoštos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms praėjusią savaitę pritarė Seimas. Kiek pagrįsta tokia bankų kritika ir kokias pasekmes turės apribota galimybė įmonėms patirtais nuostoliais mažinti kitų metų apmokestinamąjį pelną?

Teiginiai, kad „didieji bankai per krizę praktiškai neįnešė nė lito į valstybės biudžetą“ yra grubokas mokestinės sistemos supaprastinamas. Čia užmirštama paminėti, kad bankai, kaip ir kitos šalies įmonės, moka ne tik pelno, bet ir gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir nekilnojamojo turto mokesčius. VMI duomenimis, 2012 m. vien du didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai bei jų dukterinės bendrovės į valstybės biudžetą sumokėjo 112,7 milijonus litų ir pateko į daugiausiai mokesčių sumokėjusių įmonių penkiasdešimtuką. Dar panašią sumą jie pervedė į Sodrą – už tokią sumą buvo išmokėtos senatvės pensijos daugiau nei dešimčiai tūkstančių pensininkų. Tokias sumas sunku pavadinti menku prisidėjimu prie viešųjų finansų.

Be to, nereikėtų užmiršti, kad bankai VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pernai sumokėjo apie 170 mln. litų, arba 0,45 proc. nuo visų bankuose laikomų draudžiamųjų indėlių. Šios draudimo įmokos veikia kaip ir bet kuris kitas mokestis – jis surenkamas iš visų indėlininkų ir paskirstomas tiems indėlininkams, kurie santaupas laikė rizikingiausiose ir vėliau bankroto sulaukusiose institucijose. Dvi didžiausios ir stabiliausios Lietuvos finansinės institucijos, žinoma, sumokėjo daugiau nei du trečdalius visų įmokų į šį draudimo fondą, nors būtent jų indėlininkams yra mažiausia tikimybė pasinaudoti šio draudimo lėšomis.

Tiesa, pernai bankai pelno mokesčio beveik nemokėjo. Ar galimybė 2012 m. nemokėti pelno už 2011 m. uždirbtą pelną buvo mokesčių vengimo atvejis ar įstatyminė spraga? Nei viena, nei kita. 2009-2010 m. bankai dėl blogų paskolų patyrė beveik 4 milijardų nuostolį, o per 2011-2012 m. uždirbo šiek tiek mažiau nei 2 milijardus litų. Tai nebuvo „popierinis“ nuostolis, kaip dažnai spėjama – didžioji nuostolio dalis buvo bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių negrąžintos paskolos, dažnai nepadengtos jokiu turtu. Be to, galimybė patirtus nuostolius perkelti į ateinančius metus ir taip mažinti mokėtiną pelno mokestį nėra išskirtinė bankų teisė – ja gali naudotis ir naudojosi visos nuostolius patyrusios įmonės. Galimybė vienais metais patirtus nuostolius perkelti į kitus metus ir taip sumažinti mokėtiną pelno mokestį yra ne tik suteikiama beveik visose pasaulio valstybėse, bet ir turi aiškų ekonominį pagrindą.

Įsivaizduokime bandelių kepyklėlę, kuri vienais metais patyrė milijoną litų nuostolių, o kitais metais uždirbo 800 tūkstančius litų pelno. Dviejų metų įmonės rezultatas – 200 tūkstančių litų nuostolio, verslininkas ne tik nieko neuždirbo, bet ir greičiausiai turi skolintis, kad jį padengtų. Ar ši įmonė turėtų sumokėti pelno mokestį?

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs ...

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas