Ar tikrai bankai nemoka mokesčių? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-10-29 12:12

Pastaruoju metu bankai sulaukė nemažai kritikos dėl 2012 m. beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kuomet jau dirbo pelningai. Remiantis šiuo precedentu netgi paruoštos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms praėjusią savaitę pritarė Seimas. Kiek pagrįsta tokia bankų kritika ir kokias pasekmes turės apribota galimybė įmonėms patirtais nuostoliais mažinti kitų metų apmokestinamąjį pelną?

Teiginiai, kad „didieji bankai per krizę praktiškai neįnešė nė lito į valstybės biudžetą“ yra grubokas mokestinės sistemos supaprastinamas. Čia užmirštama paminėti, kad bankai, kaip ir kitos šalies įmonės, moka ne tik pelno, bet ir gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir nekilnojamojo turto mokesčius. VMI duomenimis, 2012 m. vien du didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai bei jų dukterinės bendrovės į valstybės biudžetą sumokėjo 112,7 milijonus litų ir pateko į daugiausiai mokesčių sumokėjusių įmonių penkiasdešimtuką. Dar panašią sumą jie pervedė į Sodrą – už tokią sumą buvo išmokėtos senatvės pensijos daugiau nei dešimčiai tūkstančių pensininkų. Tokias sumas sunku pavadinti menku prisidėjimu prie viešųjų finansų.

Be to, nereikėtų užmiršti, kad bankai VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pernai sumokėjo apie 170 mln. litų, arba 0,45 proc. nuo visų bankuose laikomų draudžiamųjų indėlių. Šios draudimo įmokos veikia kaip ir bet kuris kitas mokestis – jis surenkamas iš visų indėlininkų ir paskirstomas tiems indėlininkams, kurie santaupas laikė rizikingiausiose ir vėliau bankroto sulaukusiose institucijose. Dvi didžiausios ir stabiliausios Lietuvos finansinės institucijos, žinoma, sumokėjo daugiau nei du trečdalius visų įmokų į šį draudimo fondą, nors būtent jų indėlininkams yra mažiausia tikimybė pasinaudoti šio draudimo lėšomis.

Tiesa, pernai bankai pelno mokesčio beveik nemokėjo. Ar galimybė 2012 m. nemokėti pelno už 2011 m. uždirbtą pelną buvo mokesčių vengimo atvejis ar įstatyminė spraga? Nei viena, nei kita. 2009-2010 m. bankai dėl blogų paskolų patyrė beveik 4 milijardų nuostolį, o per 2011-2012 m. uždirbo šiek tiek mažiau nei 2 milijardus litų. Tai nebuvo „popierinis“ nuostolis, kaip dažnai spėjama – didžioji nuostolio dalis buvo bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių negrąžintos paskolos, dažnai nepadengtos jokiu turtu. Be to, galimybė patirtus nuostolius perkelti į ateinančius metus ir taip mažinti mokėtiną pelno mokestį nėra išskirtinė bankų teisė – ja gali naudotis ir naudojosi visos nuostolius patyrusios įmonės. Galimybė vienais metais patirtus nuostolius perkelti į kitus metus ir taip sumažinti mokėtiną pelno mokestį yra ne tik suteikiama beveik visose pasaulio valstybėse, bet ir turi aiškų ekonominį pagrindą.

Įsivaizduokime bandelių kepyklėlę, kuri vienais metais patyrė milijoną litų nuostolių, o kitais metais uždirbo 800 tūkstančius litų pelno. Dviejų metų įmonės rezultatas – 200 tūkstančių litų nuostolio, verslininkas ne tik nieko neuždirbo, bet ir greičiausiai turi skolintis, kad jį padengtų. Ar ši įmonė turėtų sumokėti pelno mokestį?

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas