Ar tikrai bankai nemoka mokesčių? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-10-29 12:12

Pastaruoju metu bankai sulaukė nemažai kritikos dėl 2012 m. beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kuomet jau dirbo pelningai. Remiantis šiuo precedentu netgi paruoštos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms praėjusią savaitę pritarė Seimas. Kiek pagrįsta tokia bankų kritika ir kokias pasekmes turės apribota galimybė įmonėms patirtais nuostoliais mažinti kitų metų apmokestinamąjį pelną?

Teiginiai, kad „didieji bankai per krizę praktiškai neįnešė nė lito į valstybės biudžetą“ yra grubokas mokestinės sistemos supaprastinamas. Čia užmirštama paminėti, kad bankai, kaip ir kitos šalies įmonės, moka ne tik pelno, bet ir gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir nekilnojamojo turto mokesčius. VMI duomenimis, 2012 m. vien du didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai bei jų dukterinės bendrovės į valstybės biudžetą sumokėjo 112,7 milijonus litų ir pateko į daugiausiai mokesčių sumokėjusių įmonių penkiasdešimtuką. Dar panašią sumą jie pervedė į Sodrą – už tokią sumą buvo išmokėtos senatvės pensijos daugiau nei dešimčiai tūkstančių pensininkų. Tokias sumas sunku pavadinti menku prisidėjimu prie viešųjų finansų.

Be to, nereikėtų užmiršti, kad bankai VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pernai sumokėjo apie 170 mln. litų, arba 0,45 proc. nuo visų bankuose laikomų draudžiamųjų indėlių. Šios draudimo įmokos veikia kaip ir bet kuris kitas mokestis – jis surenkamas iš visų indėlininkų ir paskirstomas tiems indėlininkams, kurie santaupas laikė rizikingiausiose ir vėliau bankroto sulaukusiose institucijose. Dvi didžiausios ir stabiliausios Lietuvos finansinės institucijos, žinoma, sumokėjo daugiau nei du trečdalius visų įmokų į šį draudimo fondą, nors būtent jų indėlininkams yra mažiausia tikimybė pasinaudoti šio draudimo lėšomis.

Tiesa, pernai bankai pelno mokesčio beveik nemokėjo. Ar galimybė 2012 m. nemokėti pelno už 2011 m. uždirbtą pelną buvo mokesčių vengimo atvejis ar įstatyminė spraga? Nei viena, nei kita. 2009-2010 m. bankai dėl blogų paskolų patyrė beveik 4 milijardų nuostolį, o per 2011-2012 m. uždirbo šiek tiek mažiau nei 2 milijardus litų. Tai nebuvo „popierinis“ nuostolis, kaip dažnai spėjama – didžioji nuostolio dalis buvo bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių negrąžintos paskolos, dažnai nepadengtos jokiu turtu. Be to, galimybė patirtus nuostolius perkelti į ateinančius metus ir taip mažinti mokėtiną pelno mokestį nėra išskirtinė bankų teisė – ja gali naudotis ir naudojosi visos nuostolius patyrusios įmonės. Galimybė vienais metais patirtus nuostolius perkelti į kitus metus ir taip sumažinti mokėtiną pelno mokestį yra ne tik suteikiama beveik visose pasaulio valstybėse, bet ir turi aiškų ekonominį pagrindą.

Įsivaizduokime bandelių kepyklėlę, kuri vienais metais patyrė milijoną litų nuostolių, o kitais metais uždirbo 800 tūkstančius litų pelno. Dviejų metų įmonės rezultatas – 200 tūkstančių litų nuostolio, verslininkas ne tik nieko neuždirbo, bet ir greičiausiai turi skolintis, kad jį padengtų. Ar ši įmonė turėtų sumokėti pelno mokestį?

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Rokas Grajauskas. Eksporto šuolis aukštyn – gera žinia 300 tūkst. darbuotojų

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto ...

Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių ...

Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su ...

Įmonės pažada, kad atlyginimai augs ne tik šiais metais

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų ...

Žilvinas Šilėnas. Alkoholio ateitis Lietuvoje: Europa ar Islamo valstybė

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios ...

Laura Galdikienė. Kur slypi tikrosios pajamų nelygybės priežastys?

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau ...

Analitikai: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia ...

Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie ...

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas