Ar trilijono eurų užteks Europai prikelti iš letargo miego?

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Gečiauskienė / Ekonomika.lt

2015-01-22 17:28

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

Pagrindiniai tikslai, kurių siekia ECB savo vadinamąja kiekybinio skatinimo programa yra du: išjudinti infliaciją iš nulinio taško ir priartinti ją prie ECB 2 proc. tikslo bei paskatinti euro zonos ekonomikos atsigavimą.

Abi šios temos yra gana skaudžios. Euro zona jau yra perėjusi į defliacijos teritoriją. Tai yra nepriimtina ilguoju laikotarpiu, o ekonomikos augimas neišsiveržia iš užburto rato, kuris sukasi aplink nulį. Kadangi ECB jau išnaudojo kitus įrankius, kurie atvedė prie neigiamų arba nulinių palūkanų, ekonomikos traukinys pagreičio taip ir neįgavo, taigi ECB privalo ryžtingai veikti toliau.

Ar tikslai bus pasiekti?

Turbūt svarbiausias klausimas šiandien kyla toks – ar ECB programa duos rezultatų?

Pirmiausia, tokiu žingsniu ECB aiškiai deklaruoja, kad infliacijos suvaldymo tikslų ir toliau siekia ir sieks, o toks signalas yra svarbus tiek vartotojams, tiek ir verslui. Išties pradžiai užtektų suvaldyti lūkesčius, kad kainos nekris, ir jau vien tai galimai pagyvintų vartojimą.

Antra, silpnėsiantis euras brangins importuojamas prekes, taigi augins infliaciją, kartu dėl tos pačios priežasties augs euro zonos gamintojų konkurencingumas. Tai – vėlgi teigiamas veiksnys ekonomikos atsigavimui. Šiems efektams dominuojant, gali prisidėti ir daugiau teigiamų efektų: išaugusios vertybinių popierių kainos išaugins jų turėtojų disponuojamą turtą, žemi obligacijų pajamingumai skatins vartotojus nukreipti lėšas arba į kitas investicijas, arba į vartojimą.

Silpnesnė nei FED?

Kita vertus, yra keletas priežasčių, kodėl ECB naujosios programos įtaka bus reikšmingai silpnesnė, nei prieš kelerius metus vykdyta Federalinės rezervų sistemos (FED) analogiška programa.

Pirmiausia, JAV kiekybinio skatinimo programa buvo netikėta. ECB, priešingai, delsė, ir jo būsimus veiksmus diskutuojame bei jų laukiame kone pusę metų. Per tą laikotarpį rinkų dalyviai jau padarė tam tikra prasme juodą darbą rinkoje – palūkanų normos tiek pinigų, tiek ir kapitalo rinkose yra tokios žemos, kad kasdien atrodo, jog žemiau eiti tiesiog nebėra kur.

Tuo tarpu FED, pradėjus savo programą, JAV valstybės obligacijų ilgo 10 m. termino palūkanos buvo lygios maždaug 3 proc. (palyginimui, šiuo metu Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas tesiekia 0,5 proc.).

Galiausiai, JAV naujos dolerių masės perdavimo į realiąją ekonomiką mechanizmas yra tokiomis sąlygomis iš esmės efektyvesnis dėl istoriškai susiklosčiusių priežasčių. JAV itin aktyvi yra kapitalo rinka, kuomet įmones kredituoti gali bet kas, kas tik pageidauja įsigyti jų skolos vertybinių popierių. Taigi kredito rinkoje dalyvauja ne tik finansinės institucijos (bankai, investiciniai fondai ir pan.), bet ir įmonės, galiausiai, privatūs investuotojai. Tuo tarpu euro zonoje tradiciškai kreditavimą vykdo kone išimtinai bankų sistema. O ji kelia daugiau reikalavimų bei apribojimų, yra suvaržyta ir kartu pakankamai vienalytė. Dėl šios priežasties ECB programos sėkmė gan smarkiai priklausys nuo to, kaip bankų sistema prisidės prie bendrų tikslų siekimo.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Gečiauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas