Ar verta išparduoti aukso dirbinius? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Rūta Medaiskytė / Ekonomika.lt

2013-04-16 17:51

Auksas rinkose šiomis dienomis praranda populiarumą ir labai staigiai. Anksčiau taip visų pageidautas aktyvas tapo karšta bulve, ir norintys parduoti pradėjo dominuoti prieš perkančius. Aukso kaina rinkoje per porą dienų nusirito daugiau nei 10 proc. iki lygio, nematyto nuo 2011 metų. Toks drastiškas kritimas tikrai nėra kasdienybė. Kas jį lėmė šį kartą ir ar dabar skubėti parduoti močiutės žiedus?

Į auksą investuojama sunkiais ekonomikos laikotarpiais

Auksas tradiciškai laikomas saugia turto rūšimi – jo skubama įsigyti per recesijas, kai nesinori pasitikėti nei pinigais, nei nekilnojamuoju turtu, o tuo labiau rizikingesniais aktyvais, tokiais kaip akcijos. Taip buvo ir per pastarąjį sunkmetį – maždaug nuo 2008 metų auksas pabrango daugiau nei 160 proc. ir pačiame pike 2011-ųjų rugsėjį Trojos uncija (31 gramas) kainavo 1 900 JAV dolerių. Antradienį aukso uncijos kaina siekė apie 1 390 JAV dolerių. Iš paskos auksui žemyn keliavo ir jo artimų pakaitalų, kitų tauriųjų metalų, kainos. Sidabras per paskutines porą dienų prarado 13 proc., platina – 6 proc. vertės.

Kainą smukdo psichologiniai faktoriai

Oficialios priežastys tokiam pigimui yra kelios. Pirma – vėl grįžo pasitikėjimas pasaulio (ypač JAV) ekonomika ir „saugių“ investicijų nebereikia. Antra – Kipro centrinis bankas rinkoje gali parduoti dalį savo turimų atsargų, ir trečia – auksas jau senokai pervertintas ir jį reikia parduoti. Kai kurie analitikai jau anksčiau tvirtino, kad auksą reikia parduoti. Tiesą sakant, nė viena iš šių priežasčių n4ra pakankamai rimta ar nauja, kad rinkos būtų sureagavę taip stipriai. Pasaulio ekonomikos atsigavimas dar kelia abejonių, to pavyzdys – pirmadienį skelbtas Kinijos BVP augimas, o vien Kipro aukso atsargų pardavimas tikrai negali taip išbalansuoti pasiūlos ir paklausos rinkoje. Tačiau suveikė psichologiniai faktoriai – jie rinkose ir yra galingiausi, kartais prieštarauja įprastinei logikai, bet jeigu įvyksta lūžis, juos pakreipti labai sunku.

Jei pasaulio ekonomikos būklė gerės, auksas turės mažai paskatų brangti

Apie lietuvių laikomas aukso atsargas spręsti sudėtinga, nes nėra oficialios statistikos. Maža dalis Lietuvos investuotojų galėjo būti investavę į su auksu susijusias finansines priemones. Tačiau labiausiai auksas lietuvių namuose turėtų būti aptinkamas fizine forma – juvelyrikos dirbinių, monetų ar investicinių aukso luitelių. Kartu su kritusiomis kainomis rinkoje, šio turto vertė taip pat sumažėjo. Bet vargu ar šiandien paprastam lietuviui verta priimti karštakošiškus sprendimus, kai padėtis rinkoje nesistabilizavo. Ypač jei aukso dirbiniai laikomi kaip ilgalaikė investicija ar iš viso yra tapę šeimos vertybe.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Medaiskytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas