Ar žemesnėmis palūkanomis pavyks atgaivinti euro zoną?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Greičiauskienė / Ekonomika.lt

2014-05-14 17:42

 Jau ilgiau kaip pusmetį iš rinkos dalyvių akiračio nesitraukia žema euro zonos infliacija. Peršasi natūrali išvada, jog Europos centrinis bankas (ECB) netrukus mažins bazinę palūkanų normą, komercinių bankų indėlių palūkanų normą ar įves kitas neįprastas monetarinės politikos priemones.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana nuoseklu – kai ekonomika neauga priimtinu tempu, centrinis bankas pasitelkia pinigų politikos priemones ir tai užtikrina reikiamą skatinimą ekonomikai. Tačiau dabartinėje euro zonos situacijoje toks scenarijus tik atrodo paprastas.

Euro zonos augimo prognozės – niūrios

Euro zonos BVP augimas išlipo iš beveik dvejus metus trukusios recesijos ir perėjo į augimo stadiją dar praėjusių metų viduryje. Tačiau prognozės nėra itin džiuginančios – rinkos dalyvių prognozių vidurkis žada apie 1,5 proc. euro zonos BVP augimą 2015 m. ir apie 1,6 proc. 2016 m. Niūrumo paveikslui prideda itin žema euro zonos infliacija (šiuo metu siekia 0,5 proc.) ir prognozės šiems bei kitiems metams (atitinkamai 0,9 proc. ir 1,3 proc.). Pastaruosius šešis mėnesius atrodė, kad netrukus gali ateiti momentas, jog ECB dar kartą mažins ir taip minimalią bazinę palūkanų normą (šiuo metu 0,25 proc.) arba nurėš komercinių bankų indėlių palūkanas iki neigiamų (šiuo metu 0 proc.).

Taip nenutiko ir praėjusį ketvirtadienį sprendimų nebuvo priimta. Tačiau spaudos konferencijos metu ECB prezidentas Mario Draghi prabilo, kad ECB jau yra pasirengęs aktyviai veikti birželio mėnesio susirinkime. Ties tais žodžiais finansų rinkų indikatoriai sujudo – iki tol kilęs euras ėmė kristi, žemyn pasekė ir euro palūkanos, ypač ilgų terminų. Dabar, atrodo, logiška laukti 0,10 proc. punkto bazinių palūkanų mažinimo ir galbūt bankų indėlių palūkanų mažinimo. Dėl to, tikėtina, EURIBOR palūkanos tik dar ilgiau laikysis taip žemai ar dar žemiau, nei yra dabar, lygiai taip pat ir ilgo termino palūkanų apsikeitimo sandorių palūkanos išliks taip pat žemai, kaip yra dabar.

Perteklinis likvidumas

Tačiau šie itin maži skaičiai turi daugiau įtakos, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ekonomikos skatinimas monetarinėmis priemonėmis įprastu atveju lengvina skolinimosi galimybes. Kitais žodžiais tariant, kuo žemesnės yra skolinimosi palūkanų normos, tuo gyventojai, verslo subjektai, investuotojai noriau skolinasi ir vartoja, investuoja, taigi, prisideda prie ekonomikos skatinimo. Jei kartu naudojama finansinio turto supirkimo programa, kurią gan aktyviai naudojo JAV Federalinė rezervų sistema (FED), yra sukuriamas papildomas skatinimas tokio finansinio turto turintiems subjektams – investuotojams, įmonėms, bankiniam sektoriui. Tačiau jeigu tokios priemonės užsitęsia, kaip yra nutikę šiuo metu, ir rinkoje atsiranda dideli laisvų lėšų (kitaip tariant, likvidumo) kiekiai, pagrindiniu akcentu tampa lėšų turėtojų poreikis kažkur šį likvidumą nukreipti.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Greičiauskienė

Close

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas