Ar žemesnėmis palūkanomis pavyks atgaivinti euro zoną?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Greičiauskienė / Ekonomika.lt

2014-05-14 17:42

 Jau ilgiau kaip pusmetį iš rinkos dalyvių akiračio nesitraukia žema euro zonos infliacija. Peršasi natūrali išvada, jog Europos centrinis bankas (ECB) netrukus mažins bazinę palūkanų normą, komercinių bankų indėlių palūkanų normą ar įves kitas neįprastas monetarinės politikos priemones.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana nuoseklu – kai ekonomika neauga priimtinu tempu, centrinis bankas pasitelkia pinigų politikos priemones ir tai užtikrina reikiamą skatinimą ekonomikai. Tačiau dabartinėje euro zonos situacijoje toks scenarijus tik atrodo paprastas.

Euro zonos augimo prognozės – niūrios

Euro zonos BVP augimas išlipo iš beveik dvejus metus trukusios recesijos ir perėjo į augimo stadiją dar praėjusių metų viduryje. Tačiau prognozės nėra itin džiuginančios – rinkos dalyvių prognozių vidurkis žada apie 1,5 proc. euro zonos BVP augimą 2015 m. ir apie 1,6 proc. 2016 m. Niūrumo paveikslui prideda itin žema euro zonos infliacija (šiuo metu siekia 0,5 proc.) ir prognozės šiems bei kitiems metams (atitinkamai 0,9 proc. ir 1,3 proc.). Pastaruosius šešis mėnesius atrodė, kad netrukus gali ateiti momentas, jog ECB dar kartą mažins ir taip minimalią bazinę palūkanų normą (šiuo metu 0,25 proc.) arba nurėš komercinių bankų indėlių palūkanas iki neigiamų (šiuo metu 0 proc.).

Taip nenutiko ir praėjusį ketvirtadienį sprendimų nebuvo priimta. Tačiau spaudos konferencijos metu ECB prezidentas Mario Draghi prabilo, kad ECB jau yra pasirengęs aktyviai veikti birželio mėnesio susirinkime. Ties tais žodžiais finansų rinkų indikatoriai sujudo – iki tol kilęs euras ėmė kristi, žemyn pasekė ir euro palūkanos, ypač ilgų terminų. Dabar, atrodo, logiška laukti 0,10 proc. punkto bazinių palūkanų mažinimo ir galbūt bankų indėlių palūkanų mažinimo. Dėl to, tikėtina, EURIBOR palūkanos tik dar ilgiau laikysis taip žemai ar dar žemiau, nei yra dabar, lygiai taip pat ir ilgo termino palūkanų apsikeitimo sandorių palūkanos išliks taip pat žemai, kaip yra dabar.

Perteklinis likvidumas

Tačiau šie itin maži skaičiai turi daugiau įtakos, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ekonomikos skatinimas monetarinėmis priemonėmis įprastu atveju lengvina skolinimosi galimybes. Kitais žodžiais tariant, kuo žemesnės yra skolinimosi palūkanų normos, tuo gyventojai, verslo subjektai, investuotojai noriau skolinasi ir vartoja, investuoja, taigi, prisideda prie ekonomikos skatinimo. Jei kartu naudojama finansinio turto supirkimo programa, kurią gan aktyviai naudojo JAV Federalinė rezervų sistema (FED), yra sukuriamas papildomas skatinimas tokio finansinio turto turintiems subjektams – investuotojams, įmonėms, bankiniam sektoriui. Tačiau jeigu tokios priemonės užsitęsia, kaip yra nutikę šiuo metu, ir rinkoje atsiranda dideli laisvų lėšų (kitaip tariant, likvidumo) kiekiai, pagrindiniu akcentu tampa lėšų turėtojų poreikis kažkur šį likvidumą nukreipti.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Greičiauskienė

Close

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas