Ar žemesnėmis palūkanomis pavyks atgaivinti euro zoną?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Greičiauskienė / Ekonomika.lt

2014-05-14 17:42

 Jau ilgiau kaip pusmetį iš rinkos dalyvių akiračio nesitraukia žema euro zonos infliacija. Peršasi natūrali išvada, jog Europos centrinis bankas (ECB) netrukus mažins bazinę palūkanų normą, komercinių bankų indėlių palūkanų normą ar įves kitas neįprastas monetarinės politikos priemones.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana nuoseklu – kai ekonomika neauga priimtinu tempu, centrinis bankas pasitelkia pinigų politikos priemones ir tai užtikrina reikiamą skatinimą ekonomikai. Tačiau dabartinėje euro zonos situacijoje toks scenarijus tik atrodo paprastas.

Euro zonos augimo prognozės – niūrios

Euro zonos BVP augimas išlipo iš beveik dvejus metus trukusios recesijos ir perėjo į augimo stadiją dar praėjusių metų viduryje. Tačiau prognozės nėra itin džiuginančios – rinkos dalyvių prognozių vidurkis žada apie 1,5 proc. euro zonos BVP augimą 2015 m. ir apie 1,6 proc. 2016 m. Niūrumo paveikslui prideda itin žema euro zonos infliacija (šiuo metu siekia 0,5 proc.) ir prognozės šiems bei kitiems metams (atitinkamai 0,9 proc. ir 1,3 proc.). Pastaruosius šešis mėnesius atrodė, kad netrukus gali ateiti momentas, jog ECB dar kartą mažins ir taip minimalią bazinę palūkanų normą (šiuo metu 0,25 proc.) arba nurėš komercinių bankų indėlių palūkanas iki neigiamų (šiuo metu 0 proc.).

Taip nenutiko ir praėjusį ketvirtadienį sprendimų nebuvo priimta. Tačiau spaudos konferencijos metu ECB prezidentas Mario Draghi prabilo, kad ECB jau yra pasirengęs aktyviai veikti birželio mėnesio susirinkime. Ties tais žodžiais finansų rinkų indikatoriai sujudo – iki tol kilęs euras ėmė kristi, žemyn pasekė ir euro palūkanos, ypač ilgų terminų. Dabar, atrodo, logiška laukti 0,10 proc. punkto bazinių palūkanų mažinimo ir galbūt bankų indėlių palūkanų mažinimo. Dėl to, tikėtina, EURIBOR palūkanos tik dar ilgiau laikysis taip žemai ar dar žemiau, nei yra dabar, lygiai taip pat ir ilgo termino palūkanų apsikeitimo sandorių palūkanos išliks taip pat žemai, kaip yra dabar.

Perteklinis likvidumas

Tačiau šie itin maži skaičiai turi daugiau įtakos, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ekonomikos skatinimas monetarinėmis priemonėmis įprastu atveju lengvina skolinimosi galimybes. Kitais žodžiais tariant, kuo žemesnės yra skolinimosi palūkanų normos, tuo gyventojai, verslo subjektai, investuotojai noriau skolinasi ir vartoja, investuoja, taigi, prisideda prie ekonomikos skatinimo. Jei kartu naudojama finansinio turto supirkimo programa, kurią gan aktyviai naudojo JAV Federalinė rezervų sistema (FED), yra sukuriamas papildomas skatinimas tokio finansinio turto turintiems subjektams – investuotojams, įmonėms, bankiniam sektoriui. Tačiau jeigu tokios priemonės užsitęsia, kaip yra nutikę šiuo metu, ir rinkoje atsiranda dideli laisvų lėšų (kitaip tariant, likvidumo) kiekiai, pagrindiniu akcentu tampa lėšų turėtojų poreikis kažkur šį likvidumą nukreipti.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Greičiauskienė

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas