Ar žemesnėmis palūkanomis pavyks atgaivinti euro zoną?

(Puslapis 2 iš 2)

Giedrė Greičiauskienė / Ekonomika.lt

2014-05-14 17:42

JAV indeksai – rekordinėse aukštumose

Būtent tokioje situacijoje ir yra finansų rinkos šiuo metu. Pagrindinė stebima tendencija – investuotojų noras pirkti. Tinka viskas – akcijos, vyriausybių obligacijos, įmonių obligacijos. Žinoma, jei atsiranda paklausa, kyla ir kainos. Šią savaitę JAV akcijų indeksai pasiekė visų laikų rekordus ir kaip priežastis dažnai nurodomi geresni nei prognozuota įmonių finansiniai rezultatai.

Kalbant apie kapitalo rinką, galima pastebėti, kad vis tik matėme aukštesnių nerizikingų obligacijų kainų ir atitinkamai – žemesnių pajamingumų. Pavyzdžiui, JAV 10 metų obligacijų palūkanų žemumų rekordas buvo pasiektas 2012 m. ties 1,50 proc., šiuo metu jos siekia 2,60. Vokietijos obligacijų pajamingumai – kur kas kuklesni, šiuo metu siekia 1,42 proc., nors prieš dvejetą metų jie siekė tik 1,20 proc. Paprastai tariant, būtent tiek galima gauti investuojant lėšas be rizikos. Tačiau tiems, kam tokio dydžio grąža 10 metų terminui pasirodys per maža, šiomis dienomis alternatyvų kapitalo rinkose itin daug nėra.

Nedrąsiai kyla klausimas – kiek šiuo metu verta kredito rizika? Pavyzdžiui, Portugalijos vyriausybės 10 metų termino obligacijų pajamingumas vos šių metų pradžioje buvo 6,1 proc., dabar 3,6 proc., Italijos siekė 4,1 proc., dabar 3,0 proc., praėjusią vasarą Graikijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė 11,7 proc., šiuo metu – 6,2 proc. Sąrašą galima tęsti, bet tendencijos tokios pat tiek kalbant apie vyriausybių, tiek ir apie įmonių obligacijas.

Jei pažiūrėtume ilgesnį laikotarpį, tai A reitingo (vidurinis investicijų reitingų segmentas) įmonių obligacijų pajamingumų vidurkis 2011 m. pabaigoje viršijo 5 proc., dabar jis yra nukritęs iki 1,5 proc. Visi šie skaičiai veda prie vienos išvados, kad tokio pat lygio kredito rizika prieš keletą metų buvo vertinama kaip du ar tris kartus didesnė nei dabar. Ar ji išties sumažėjo? Taip, bet ne tiek jau ir daug. Turbūt svarbi priežastis yra ta, kad investuotojai turi rasti vietą savo pinigų srautams ir už tai yra priversti sutikti su vis mažesne grąža arba nenorėdami to, turi susitaikyti su vis aukštesne rizika.

Kokios išvados?

Ar realu, kad po kelerių metų kredito rizika neduos jokios grąžos? Turbūt vis dėlto ne. Ar realu tikėtis, kad išliks spaudimas didėti visų rūšių investicinių priemonių kainoms? Veikiausiai taip, kol ECB arba trypčios vietoje, arba dar labiau mažins ir taip nykstamai mažas palūkanų normas. Ar tai duos kokios nors naudos realiosioms ekonomikoms? Matyt, ne itin, nes skatinimas, kuris jau yra įvykęs, kuomet palūkanų normos visose didžiosiose ekonomikose nusirito žemiau 1 proc., nebegali tapti dar stipresnis.

Išeičių nėra gausu. Turbūt palankiausio vertinimo susilauktų JAV FED veiksmai – obligacijų supirkinėjimo ir likvidumo liejimo į rinką mastą FED nuosekliai mažina jau nuo praėjusių metų pabaigos. Tuo tarpu ECB bent jau kol kas yra nusiteikęs elgtis atvirkščiai. Taigi, nors dabartinė ECB politika yra gera žinia turintiems paskolas, ypatingai gera žinia norintiems skolintis – valstybėms, įmonėms leisti obligacijas, sudaryti palūkanų apsikeitimo sandorius ir fiksuotis itin žemas palūkanų normas ilgiems terminams, kartu tai yra prasta žinia investuotojams, šiuo metu nutarusiems investuoti į skolos vertybinius popierius.

„Danske Bank“  yra Finansų rinkų departamento direktorė

 

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Greičiauskienė

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas