Ar žemesnėmis palūkanomis pavyks atgaivinti euro zoną?

(Puslapis 2 iš 2)

Giedrė Greičiauskienė / Ekonomika.lt

2014-05-14 17:42

JAV indeksai – rekordinėse aukštumose

Būtent tokioje situacijoje ir yra finansų rinkos šiuo metu. Pagrindinė stebima tendencija – investuotojų noras pirkti. Tinka viskas – akcijos, vyriausybių obligacijos, įmonių obligacijos. Žinoma, jei atsiranda paklausa, kyla ir kainos. Šią savaitę JAV akcijų indeksai pasiekė visų laikų rekordus ir kaip priežastis dažnai nurodomi geresni nei prognozuota įmonių finansiniai rezultatai.

Kalbant apie kapitalo rinką, galima pastebėti, kad vis tik matėme aukštesnių nerizikingų obligacijų kainų ir atitinkamai – žemesnių pajamingumų. Pavyzdžiui, JAV 10 metų obligacijų palūkanų žemumų rekordas buvo pasiektas 2012 m. ties 1,50 proc., šiuo metu jos siekia 2,60. Vokietijos obligacijų pajamingumai – kur kas kuklesni, šiuo metu siekia 1,42 proc., nors prieš dvejetą metų jie siekė tik 1,20 proc. Paprastai tariant, būtent tiek galima gauti investuojant lėšas be rizikos. Tačiau tiems, kam tokio dydžio grąža 10 metų terminui pasirodys per maža, šiomis dienomis alternatyvų kapitalo rinkose itin daug nėra.

Nedrąsiai kyla klausimas – kiek šiuo metu verta kredito rizika? Pavyzdžiui, Portugalijos vyriausybės 10 metų termino obligacijų pajamingumas vos šių metų pradžioje buvo 6,1 proc., dabar 3,6 proc., Italijos siekė 4,1 proc., dabar 3,0 proc., praėjusią vasarą Graikijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė 11,7 proc., šiuo metu – 6,2 proc. Sąrašą galima tęsti, bet tendencijos tokios pat tiek kalbant apie vyriausybių, tiek ir apie įmonių obligacijas.

Jei pažiūrėtume ilgesnį laikotarpį, tai A reitingo (vidurinis investicijų reitingų segmentas) įmonių obligacijų pajamingumų vidurkis 2011 m. pabaigoje viršijo 5 proc., dabar jis yra nukritęs iki 1,5 proc. Visi šie skaičiai veda prie vienos išvados, kad tokio pat lygio kredito rizika prieš keletą metų buvo vertinama kaip du ar tris kartus didesnė nei dabar. Ar ji išties sumažėjo? Taip, bet ne tiek jau ir daug. Turbūt svarbi priežastis yra ta, kad investuotojai turi rasti vietą savo pinigų srautams ir už tai yra priversti sutikti su vis mažesne grąža arba nenorėdami to, turi susitaikyti su vis aukštesne rizika.

Kokios išvados?

Ar realu, kad po kelerių metų kredito rizika neduos jokios grąžos? Turbūt vis dėlto ne. Ar realu tikėtis, kad išliks spaudimas didėti visų rūšių investicinių priemonių kainoms? Veikiausiai taip, kol ECB arba trypčios vietoje, arba dar labiau mažins ir taip nykstamai mažas palūkanų normas. Ar tai duos kokios nors naudos realiosioms ekonomikoms? Matyt, ne itin, nes skatinimas, kuris jau yra įvykęs, kuomet palūkanų normos visose didžiosiose ekonomikose nusirito žemiau 1 proc., nebegali tapti dar stipresnis.

Išeičių nėra gausu. Turbūt palankiausio vertinimo susilauktų JAV FED veiksmai – obligacijų supirkinėjimo ir likvidumo liejimo į rinką mastą FED nuosekliai mažina jau nuo praėjusių metų pabaigos. Tuo tarpu ECB bent jau kol kas yra nusiteikęs elgtis atvirkščiai. Taigi, nors dabartinė ECB politika yra gera žinia turintiems paskolas, ypatingai gera žinia norintiems skolintis – valstybėms, įmonėms leisti obligacijas, sudaryti palūkanų apsikeitimo sandorius ir fiksuotis itin žemas palūkanų normas ilgiems terminams, kartu tai yra prasta žinia investuotojams, šiuo metu nutarusiems investuoti į skolos vertybinius popierius.

„Danske Bank“  yra Finansų rinkų departamento direktorė

 

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Greičiauskienė

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas