Ar žemesnėmis palūkanomis pavyks atgaivinti euro zoną?

(Puslapis 2 iš 2)

Giedrė Greičiauskienė / Ekonomika.lt

2014-05-14 17:42

JAV indeksai – rekordinėse aukštumose

Būtent tokioje situacijoje ir yra finansų rinkos šiuo metu. Pagrindinė stebima tendencija – investuotojų noras pirkti. Tinka viskas – akcijos, vyriausybių obligacijos, įmonių obligacijos. Žinoma, jei atsiranda paklausa, kyla ir kainos. Šią savaitę JAV akcijų indeksai pasiekė visų laikų rekordus ir kaip priežastis dažnai nurodomi geresni nei prognozuota įmonių finansiniai rezultatai.

Kalbant apie kapitalo rinką, galima pastebėti, kad vis tik matėme aukštesnių nerizikingų obligacijų kainų ir atitinkamai – žemesnių pajamingumų. Pavyzdžiui, JAV 10 metų obligacijų palūkanų žemumų rekordas buvo pasiektas 2012 m. ties 1,50 proc., šiuo metu jos siekia 2,60. Vokietijos obligacijų pajamingumai – kur kas kuklesni, šiuo metu siekia 1,42 proc., nors prieš dvejetą metų jie siekė tik 1,20 proc. Paprastai tariant, būtent tiek galima gauti investuojant lėšas be rizikos. Tačiau tiems, kam tokio dydžio grąža 10 metų terminui pasirodys per maža, šiomis dienomis alternatyvų kapitalo rinkose itin daug nėra.

Nedrąsiai kyla klausimas – kiek šiuo metu verta kredito rizika? Pavyzdžiui, Portugalijos vyriausybės 10 metų termino obligacijų pajamingumas vos šių metų pradžioje buvo 6,1 proc., dabar 3,6 proc., Italijos siekė 4,1 proc., dabar 3,0 proc., praėjusią vasarą Graikijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė 11,7 proc., šiuo metu – 6,2 proc. Sąrašą galima tęsti, bet tendencijos tokios pat tiek kalbant apie vyriausybių, tiek ir apie įmonių obligacijas.

Jei pažiūrėtume ilgesnį laikotarpį, tai A reitingo (vidurinis investicijų reitingų segmentas) įmonių obligacijų pajamingumų vidurkis 2011 m. pabaigoje viršijo 5 proc., dabar jis yra nukritęs iki 1,5 proc. Visi šie skaičiai veda prie vienos išvados, kad tokio pat lygio kredito rizika prieš keletą metų buvo vertinama kaip du ar tris kartus didesnė nei dabar. Ar ji išties sumažėjo? Taip, bet ne tiek jau ir daug. Turbūt svarbi priežastis yra ta, kad investuotojai turi rasti vietą savo pinigų srautams ir už tai yra priversti sutikti su vis mažesne grąža arba nenorėdami to, turi susitaikyti su vis aukštesne rizika.

Kokios išvados?

Ar realu, kad po kelerių metų kredito rizika neduos jokios grąžos? Turbūt vis dėlto ne. Ar realu tikėtis, kad išliks spaudimas didėti visų rūšių investicinių priemonių kainoms? Veikiausiai taip, kol ECB arba trypčios vietoje, arba dar labiau mažins ir taip nykstamai mažas palūkanų normas. Ar tai duos kokios nors naudos realiosioms ekonomikoms? Matyt, ne itin, nes skatinimas, kuris jau yra įvykęs, kuomet palūkanų normos visose didžiosiose ekonomikose nusirito žemiau 1 proc., nebegali tapti dar stipresnis.

Išeičių nėra gausu. Turbūt palankiausio vertinimo susilauktų JAV FED veiksmai – obligacijų supirkinėjimo ir likvidumo liejimo į rinką mastą FED nuosekliai mažina jau nuo praėjusių metų pabaigos. Tuo tarpu ECB bent jau kol kas yra nusiteikęs elgtis atvirkščiai. Taigi, nors dabartinė ECB politika yra gera žinia turintiems paskolas, ypatingai gera žinia norintiems skolintis – valstybėms, įmonėms leisti obligacijas, sudaryti palūkanų apsikeitimo sandorius ir fiksuotis itin žemas palūkanų normas ilgiems terminams, kartu tai yra prasta žinia investuotojams, šiuo metu nutarusiems investuoti į skolos vertybinius popierius.

„Danske Bank“  yra Finansų rinkų departamento direktorė

 

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Greičiauskienė

Close

Žilvinas Šilėnas. Svarbiausia mokesčių reforma – kaip nepri(si)dirbti

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, ...

Laura Galdikienė. Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis ...

Nerijus Mačiulis. JT indeksas – kur slypi lietuvių laimės priežastys?

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis ...

Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų ...

Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo ...

Rūta Vainienė. Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“?

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. ...

Rokas Grajauskas. Įmonių pelnai auga sparčiau nei pajamos: kas tai lemia?

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia ...

Povilas Stankevičius. ECB įžvelgiant mažiau rizikų, euras pabrango

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, ...

Rokas Grajauskas: Vyriausybei nieko nedarant atlyginimai vis tiek pakils

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupieš paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas ...

Tautinis drabužis ar nauji įgūdžiai dovanų. Ką rinktųsi lietuviai?

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas