Ar žemesnėmis palūkanomis pavyks atgaivinti euro zoną?

(Puslapis 2 iš 2)

Giedrė Greičiauskienė / Ekonomika.lt

2014-05-14 17:42

JAV indeksai – rekordinėse aukštumose

Būtent tokioje situacijoje ir yra finansų rinkos šiuo metu. Pagrindinė stebima tendencija – investuotojų noras pirkti. Tinka viskas – akcijos, vyriausybių obligacijos, įmonių obligacijos. Žinoma, jei atsiranda paklausa, kyla ir kainos. Šią savaitę JAV akcijų indeksai pasiekė visų laikų rekordus ir kaip priežastis dažnai nurodomi geresni nei prognozuota įmonių finansiniai rezultatai.

Kalbant apie kapitalo rinką, galima pastebėti, kad vis tik matėme aukštesnių nerizikingų obligacijų kainų ir atitinkamai – žemesnių pajamingumų. Pavyzdžiui, JAV 10 metų obligacijų palūkanų žemumų rekordas buvo pasiektas 2012 m. ties 1,50 proc., šiuo metu jos siekia 2,60. Vokietijos obligacijų pajamingumai – kur kas kuklesni, šiuo metu siekia 1,42 proc., nors prieš dvejetą metų jie siekė tik 1,20 proc. Paprastai tariant, būtent tiek galima gauti investuojant lėšas be rizikos. Tačiau tiems, kam tokio dydžio grąža 10 metų terminui pasirodys per maža, šiomis dienomis alternatyvų kapitalo rinkose itin daug nėra.

Nedrąsiai kyla klausimas – kiek šiuo metu verta kredito rizika? Pavyzdžiui, Portugalijos vyriausybės 10 metų termino obligacijų pajamingumas vos šių metų pradžioje buvo 6,1 proc., dabar 3,6 proc., Italijos siekė 4,1 proc., dabar 3,0 proc., praėjusią vasarą Graikijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė 11,7 proc., šiuo metu – 6,2 proc. Sąrašą galima tęsti, bet tendencijos tokios pat tiek kalbant apie vyriausybių, tiek ir apie įmonių obligacijas.

Jei pažiūrėtume ilgesnį laikotarpį, tai A reitingo (vidurinis investicijų reitingų segmentas) įmonių obligacijų pajamingumų vidurkis 2011 m. pabaigoje viršijo 5 proc., dabar jis yra nukritęs iki 1,5 proc. Visi šie skaičiai veda prie vienos išvados, kad tokio pat lygio kredito rizika prieš keletą metų buvo vertinama kaip du ar tris kartus didesnė nei dabar. Ar ji išties sumažėjo? Taip, bet ne tiek jau ir daug. Turbūt svarbi priežastis yra ta, kad investuotojai turi rasti vietą savo pinigų srautams ir už tai yra priversti sutikti su vis mažesne grąža arba nenorėdami to, turi susitaikyti su vis aukštesne rizika.

Kokios išvados?

Ar realu, kad po kelerių metų kredito rizika neduos jokios grąžos? Turbūt vis dėlto ne. Ar realu tikėtis, kad išliks spaudimas didėti visų rūšių investicinių priemonių kainoms? Veikiausiai taip, kol ECB arba trypčios vietoje, arba dar labiau mažins ir taip nykstamai mažas palūkanų normas. Ar tai duos kokios nors naudos realiosioms ekonomikoms? Matyt, ne itin, nes skatinimas, kuris jau yra įvykęs, kuomet palūkanų normos visose didžiosiose ekonomikose nusirito žemiau 1 proc., nebegali tapti dar stipresnis.

Išeičių nėra gausu. Turbūt palankiausio vertinimo susilauktų JAV FED veiksmai – obligacijų supirkinėjimo ir likvidumo liejimo į rinką mastą FED nuosekliai mažina jau nuo praėjusių metų pabaigos. Tuo tarpu ECB bent jau kol kas yra nusiteikęs elgtis atvirkščiai. Taigi, nors dabartinė ECB politika yra gera žinia turintiems paskolas, ypatingai gera žinia norintiems skolintis – valstybėms, įmonėms leisti obligacijas, sudaryti palūkanų apsikeitimo sandorius ir fiksuotis itin žemas palūkanų normas ilgiems terminams, kartu tai yra prasta žinia investuotojams, šiuo metu nutarusiems investuoti į skolos vertybinius popierius.

„Danske Bank“  yra Finansų rinkų departamento direktorė

 

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Greičiauskienė

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra ...

Lietuvos gyventojų prioritetai: maistas ir komunalinės paslaugos

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį ...

Žilvinas Šilėnas. Kaip valdžia vaistų kainas mažino

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas