Armėnų genocidas – regiono dalybų pradžia

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Česlovas Iškauskas / Geopolitika

2012-05-05 07:59

Pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 6-ąjį straipsnį genocidas – tai baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei. Osmanų imperijos vykdytas armėnų genocidas, ko gero, atitinka klasikinį šio masinio nusikaltimo apibrėžimą. Neseniai, balandžio 24-ąją, sukako 97-eri metai nuo tos dienos, kuri laikoma armėnų genocido pradžia.

Juos vijo į dykumą...

1915-ųjų balandį, kai Europoje griaudėjo Pirmojo pasaulinio karo kanonados, Osmanų imperijos, užėmusios dalį Armėnijos – Rytų Anatoliją, vidaus reikalų ministras išleido potvarkį, skelbiantį armėnus imperijos priešais. Mat kare su Rusija Turkija buvo Vokietijos sąjungininkė, o tuometinė Armėnija buvo padalinta į dviejų imperijų – Rusijos ir Osmanų – zonas. Apie 60 tūkstančių armėnų tarnavo turkų, o apie 200 tūkstančių – Rusijos armijoje.

Turkai pralaimėjo mūšį po mūšio ir dėl to apkaltino Osmanų kariuomenėje tarnavusius armėnus ir jų pagalbininkus Konstantinopolyje. Prasidėjo armėnų persekiojimai, egzekucijos, trėmimai. Ypač nukentėjo inteligentija ir stačiatikių dvasininkija, susibūrusi Konstantinopolyje. Šimtai tūkstančių armėnų buvo išvaryta į Sirijos ir Mesopotamijos dykumas, kur mirė nuo bado ir epidemijų. Per tokius mirties maršus tikslą – nesvetingą dykumą – pasiekdavo kas dešimtas eitynių dalyvis. Pakeliui žmonės buvo žudomi, prievartaujami, imami į vergiją. Mirties maršus lydėjo specialūs nusikaltėlių būriai, kuriuos šiam tikslui genocido organizatoriai buvo suformavę iš anksto. Šie nusikaltėliai buvo vadinami mėsininkais, nes savo aukoms nejautė jokio gailesčio.

Tie armėnai, kurie išvengė mirties žygių, savo likimą pasitiko vandenyje, ugnyje, buvo nuodijami dujomis ar mirė nuo ligų, kuriomis buvo dirbtinai apkrėsti. Taigi ne žydai, o armėnai pirmieji patyrė koncentracijos stovyklų siaubą: manoma, kad tokių stovyklų Osmanų imperijoje buvo 25.

Genocidas vyko apie dvejus metus ir per tą laiką buvo sunaikinta apie pusantro milijono armėnų. Istorikai tvirtina, kad genocidas tęsėsi iki 1923 metų, kai Berlyne ir Tbilisyje buvo nužudyti armėnų pjautynių organizatoriai. Istorikai šį genocidą lygina su Antrojo pasaulinio karo košmaru – holokaustu.

Portalas Ararat-online.ru patikslina, kad armėnų genocidas vyko keturiais etapais: 1894–1896 m. sunaikinta beveik 300 tūkstančių armėnų, 1915–1916 m. – apie pusantro milijono, 1918–1923 m. – dar maždaug 300 tūkstančių, o beveik 600 tūkstančių žmonių tapo pabėgėliais ir pasklido po visą pasaulį, kur susiformavo naujos armėnų bendruomenės – diaspora.

Likimo ironija, rašo portalas: didysis Armėnijos kalnas Araratas stūkso Turkijoje, bet laikomas šventu armėnų pasididžiavimu. Tai tarsi šimtmečius trunkančios nesantaikos tarp dviejų kraštų, religijų ir tautų simbolis.

Straipsnio puslapiai:

- Česlovas Iškauskas

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas