Arvydas Avulis atskleidė, kodėl rinkoje neauga NT kainos

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Hanner vadovas Arvydas Avulis

Viktorija Chockevičiūtė

2016-08-19 16:57

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą.

Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija. Vilniuje šiuo metu įgyvendinama apie 80 gyvenamų namų projektų, tai daugiau nei prieš krizę.

„Potencialas augti pasiūlai yra didesnis nei potencialas augti paklausai. Manau, kad kainų didėjimui šansų yra labai nedaug. Nors žiūrint iį ekonominės pusės, tendencijos kainoms didėti yra: atlyginimai didėja, darbo jėgos statybose velniškai trūksta, darbininkus iš užsienio įsivežti komplikuota. Kuo daugiau trūksta darbo jėgos, tuo labiau didėja jų kaina, brangsta statybos, o statybos kainai didėjant turėtų ir būsto kaina augti, tačiau negalime jos kelti, nes konkurencija labai didelė. Kol pasiūla bus didesnė nei paklausa, tuo mažesnė tikimybė kainoms didėti“, – įsitikinęs A. Avulis.

„Hanner“ vadovas A. Avulis su portalo tv3.lt skaitytojais dalinasi ir kitomis NT tendencijų Lietuvoje įžvalgomis.

Pagrindo formuotis burbului nėra

Pagrindinis burbulo požymis tai, kad kainos kyla ir nors visų noras dalyvauti NT rinkoje ir investuoti sukuria įspūdį, jog formuojasi naujas NT burbulas, A. Avulis įsitikinęs, kad reikia atskirti kas yra burbulas ir kas tik susižavėjimas investicijomis.

„NT kainos, mano nuomone, nekyla arba kyla labai nedaug. Be to bankai labai atsakingai išdavinėja paskolas. Prieš krizę buvo visai kitaip, bankai patys siūlė pinigus, nori nenori, sakydavo imk ir nusipirk butą. Šiandien to nėra“, – pasakoja pašnekovas.

Jis taip pat pastebi, kad skiriasi ir kainų augimas. Prieš krizę kainos augo kiekvienais metais po 20 proc., kai kuriais metais net 30 proc. ir tai skatino spekuliantus investuoti į NT, su tikslu jį vėliau perparduoti.

„Šiandien tokių spekuliantų rinkoje nėra, nes kaina neužauga. Jei būsto kainos augtų, tikrai atsirastų spekuliantų, kurie norėtų perpardavinėti būstą. Bet jei spekuliantų nėra, tai ir kainų augimo nėra“, – teigia A. Avulis.

Kitas aspektas, pasak pašnekovo, užtikrinantis, kad nesiformuotų NT burbulas – subalansuota pasiūla ir paklausa. Didžiulė pasiūla neleidžia kainoms nepamatuotai kilti į viršų.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas