Arvydas Avulis atskleidė, kodėl rinkoje neauga NT kainos

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Hanner vadovas Arvydas Avulis

Viktorija Chockevičiūtė

2016-08-19 16:57

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą.

Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija. Vilniuje šiuo metu įgyvendinama apie 80 gyvenamų namų projektų, tai daugiau nei prieš krizę.

„Potencialas augti pasiūlai yra didesnis nei potencialas augti paklausai. Manau, kad kainų didėjimui šansų yra labai nedaug. Nors žiūrint iį ekonominės pusės, tendencijos kainoms didėti yra: atlyginimai didėja, darbo jėgos statybose velniškai trūksta, darbininkus iš užsienio įsivežti komplikuota. Kuo daugiau trūksta darbo jėgos, tuo labiau didėja jų kaina, brangsta statybos, o statybos kainai didėjant turėtų ir būsto kaina augti, tačiau negalime jos kelti, nes konkurencija labai didelė. Kol pasiūla bus didesnė nei paklausa, tuo mažesnė tikimybė kainoms didėti“, – įsitikinęs A. Avulis.

„Hanner“ vadovas A. Avulis su portalo tv3.lt skaitytojais dalinasi ir kitomis NT tendencijų Lietuvoje įžvalgomis.

Pagrindo formuotis burbului nėra

Pagrindinis burbulo požymis tai, kad kainos kyla ir nors visų noras dalyvauti NT rinkoje ir investuoti sukuria įspūdį, jog formuojasi naujas NT burbulas, A. Avulis įsitikinęs, kad reikia atskirti kas yra burbulas ir kas tik susižavėjimas investicijomis.

„NT kainos, mano nuomone, nekyla arba kyla labai nedaug. Be to bankai labai atsakingai išdavinėja paskolas. Prieš krizę buvo visai kitaip, bankai patys siūlė pinigus, nori nenori, sakydavo imk ir nusipirk butą. Šiandien to nėra“, – pasakoja pašnekovas.

Jis taip pat pastebi, kad skiriasi ir kainų augimas. Prieš krizę kainos augo kiekvienais metais po 20 proc., kai kuriais metais net 30 proc. ir tai skatino spekuliantus investuoti į NT, su tikslu jį vėliau perparduoti.

„Šiandien tokių spekuliantų rinkoje nėra, nes kaina neužauga. Jei būsto kainos augtų, tikrai atsirastų spekuliantų, kurie norėtų perpardavinėti būstą. Bet jei spekuliantų nėra, tai ir kainų augimo nėra“, – teigia A. Avulis.

Kitas aspektas, pasak pašnekovo, užtikrinantis, kad nesiformuotų NT burbulas – subalansuota pasiūla ir paklausa. Didžiulė pasiūla neleidžia kainoms nepamatuotai kilti į viršų.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas