Arvydas Avulis: biurokratai smaugia ir vietinius, ir užsienio investuotojus (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2016-08-22 18:14

Pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti Lietuvos ekonomika – užsienio investicijos. Dėl šių konkuruoja visos pasaulio valstybės. Ir nors konkurencingumo ar inovatymo reitinguose Lietuva užima geras pozicijas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis atskleidžia, kad į viršų mus užtempia kosmetiniai pataisymai. Sąlygos didelėms investicijoms nesudaromos net vietiniams verslininkams, kodėl tada turėtų investuoti užsieniečiai, klausia A. Avulis.

A. Avulis pasakoja, kad dideles investicijas Lietuvoje uždusina biurokratai, jų neveiklumas ir pasimetimas.

„Aš ženkliai daugiau galėčiau padaryti Lietuvoje, jei manęs nesmaugtų ir nedusintų biurokratai. Paprastas pavyzdys, mes susiplanavome šiais metais investicijų Lietuvoje padaryti už 40 mln eurų. Praėjus pusmečiui, kai suskaičiavome, pasirodo, kad padarėme tik už 9 mln. eurų. Tai daug mažiau nei norėjome ir planavome. To priežastys paprastos. Biurokratai reikalauja papildomų derinimų, siuntinėja iš vienos įstaigos į kitą. Daugybė patikrinimų ir pan., to pasekoje net negali dirbti. Negauname leidimų, negalime suderinti projektų, kuriuos norime statyti, jie vėluoja ir rezultatas daug prastesnis nei galėjo būti“, – teigia A. Avulis.

Apie šią bei kitas didžiąsias Lietuvos problemas, kurios tempia ekonomine upe žemyn, tv3.lt portalo skaitytojams pasakoja „Hanner“ valdybos primininkas A. Avulis.

Tarp biurokratijos ir korupcijos – nedidelis žingsnis

A. Avulis įsitikinęs, kad viską Lietuvos ekonomikoje lemia investicijos ir sąlygų verslui patrauklumas.

„Jau daug metų kalbama kaip gerinti sąlygas verslui, bet iš tikrųjų tai daroma labai kosmetiškai. Tai labiau politinis aspektas kalboms, nes jei reikia kažką daryti, rankos pradeda drebėti ir visada surandame apsiteisinimų. Jei tikrai norime, kad Lietuvos ekonomika realiai augtų ir atlyginimai pas mus didėtų, tai reikia suvokti vieną dalyką. Turime padaryti taip, kad sąlygos verslui čia būtų patrauklesnės nei kitose šalyse“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, reikėtų suprasti, kad Vilnius niekada nebus patrauklesnis už Londoną, Paryžių ar Berlyną. Tai visiškai skirtingo dydžio rinkos.

Tačiau aplink sėkmingų mažų šalių – Liuksemburgas, Šveicarija, Estija, kurios sugeba pritraukti kapitalą.

„Verslui geriau ten, kur mažiau biurokratijos, mažiau korupcijos. Tą suvokiame ir suprantame, bet ar padarėme Lietuvoje ką nors, kad būtų mažiau biurokratijos? Tikrai beveik nieko, nes biurokratija ir toliau labai didelė, kontroliuojančių institucijų yra be galo daug ir dažnai jos pačios tarp savęs nesusikalba“, – mano A. Avulis.

Verslininkas pastebi, kad valdininkai įsigudrino atlikti tik kosmetinius pakeitimus, dėl kurių atsiduriame aukštesnėje pozicijoje reitinguose ir tada teigti, kad ekonominė situacija gerėja. Tačiau esminių pakeitimų nesiimama.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas