Asmeninė didžioji depresija

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Žilvinas Šilėnas / LLRI blog'as

2012-10-30 14:07

„Dabartinė monetarinė politika neveikia,” – maždaug taip savo kalbą pradėjo Lars Christiansen Investuotojų forumo renginyje, kur jam teko pakeisti Nouriel Roubini. Deja, po to sekė siurprizas. Pasirodo ji neveikia, nes monetarinės politikos veiksmai yra nepakankamai dideli. Pinigų augimas yra per lėtas, o tikroji infliacija - per žema. Taupanti Lietuvos valdžia yra „kalvinistai”, be reikalo atgailaujantys už skolas (jei bandydamas sutrumpinti ir supaprastinti ilgą sudėtingą prezentaciją, truputį iškreipiau mintį - atsiprašau, netyčia).

„Sutinku, kad monetarinė politika neveikia,” - savo kalbos pradžioje sakė Nomuros Tyrimų instituto Japonijoje ekonomistas Richard R. Koo. Bet, pasirodo, ji neveikia dėl to, kad trūksta fiskalinio stimulo. Prasiskolinusios įmonės, gavusios pinigų, stengiasi užlopyti skolas, o ne leisti pinigus.

Po šito sekė dar didesnis šokas. Pasirodo, Ben Bernanke vos ne vienintelis supranta, kas nutiko Didžiosios depresijos JAV metu. „Dabar gi respublikonai tik ir nori karpyti išlaidas… Ben Bernanke yra mūsų vienintelė viltis…,” - tęsė jis. Jei galvojame, kad Japonijos patirtis su fiskaliniu stimulu, t.y. keliai ir tiltai į niekur, nedavė rezultato, pasirodo - klystame. Pasirodo, niekas iki galo taip ir nesupranta, kas įvyko Japonijoje. Mūsų turimas įsivaizdavimas, kad fiskalinis stimulas Japonijoje neištraukė šalies iš depresijos teigiamų rezultatų irgi yra neteisingas. O daug kartų kartojamas melas tampa tiesa (jei bandydamas sutrumpinti ir supaprastinti ilgą sudėtingą prezentaciją, truputį iškreipiau mintį ir čia - vėlgi, netyčia).

Po to abi žvaigždės, t.y. Christiansen ir Koo dar ilgai ginčijosi. Daug kartų minėjo Didžiąją depresiją, jos pasekmes ir sprendimus. Vėl ir vėl išlįsdavo argumentas, kad Depresija tęsėsi ilgai tik todėl, kad valdžia ėmėsi nepakankamai daug priemonių. Žiūrint plačiau, apie Didžiąją depresiją JAV, nepaisant to, kad visi save gerbiantys keinsistai ją mini, visi žino labai nedaug. Reiškinys, įvykęs labai labai seniai, toli toli, yra tapęs mitu. Pagal tą mitą: JAV veikė laisva rinka, kuri ir privedė prie depresijos. Vėliau atsirado Ruzveltas, kuris įgyvendino progresyvistinę ekonominę politiką ir valdžios pagalba ištraukė šalį iš krizės. Laisva rinka neveikia, valdžia veikia. Lietuvai užteks taupyti, reikia „stimuliuoti ekonomiką”.

Negaliu nesutikti. Daug kartų kartojamas melas pradeda atrodyti kaip tiesa. Bet daug mitų apie Didžiąją depresiją yra paneigiama paprasčiausiais istoriniais faktais. Štai ką apie progresyvistinę politiką Didžiosios depresijos metais rašo patys amerikiečiai:

“Esminė „Naujojo kurso” ekonominė politika buvo valdžios remiami industriniai karteliai, žemės ūkio karteliai ir darbo jėgos karteliai. <…>. „Nacionalinio atsigavimo” iniciatyvos esmė buvo beveik identiška tuometinei Italijos korporatistinei sistemai. Kiekvienas sektorius ar šaka buvo organizuota į valdžios kontroliuojamą „korporacinę” asociaciją, kuri galėjo nustatinėti gamybos kiekius ir kainas. JAV kiekviena pramonės šaka buvo organizuota į federalinės valdžios prižiūrimą asociaciją, kuri irgi galėjo riboti gamybą ir nustatyti kainas. Antimonopoliniai įstatymai buvo tiesiog padėti į šalį.

Tūkstančiai naujų valdžios inspektorių galėjo ateiti į kiekvieną gamyklą, pašalinti savininką, išrikiuoti darbuotojus ir juos tardyti. Niu Džersio siuvėjas Jack Magid „išgarsėjo”, po to kai jis buvo suimtas, nuteistas ir įkalintas už tai, kad lyginimo paslaugas teikė už 35 centus, kai asociacija buvo nustačiusi 40 centų kainą. Ruzvelto administracija nustatinėjo algas, palankias profsąjungoms.

Mokesčiai išaugo, o tai savo ruožtu didino nedarbą. Nedarbo lygis 1933-1940 periodu siekė apie 18 proc. 1933 m. -28 proc. Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą - apie 18 proc. JAV atsigavimas buvo lėtesnis nei D. Britanijos. Išplėsta Atsigavimo Finansų Korporacija smarkiai išsiplėtė, tuo pačiu sumažindama kapitalo rinkų efektyvumą ir taip prailgindama Depresiją.

Ši korporacija perskirstė milijardus dolerių abejotinos ekonominės vertės, tačiau su politikais susijusiems verslams. Atsigavimo Finansų Korporacija buvo panaikinta 1955, po korupcijos skandalo.

Ruzvelto viešųjų darbų programa buvo ekonominė nelaimė, tačiau politinė sėkmė, nes sukūrė daug įtakos politikams. 1939 m. speciali Senato komisija nustatė, kad daug programos darbuotojų buvo verčiami pasirašyti pasižadėjimą balsuoti už Demokratų partiją. Kai kuriais atvejais, piniginė parama partijai buvo sąlyga įsidarbinimui. Verslai tiekiantys prekes ir paslaugas valdžiai, mainais privalėjo paremti Demokratų partiją.

Kaip 1939 metais sakė Henry Morgenthau „Mes bandėme leisti pinigus. Mes leidžiame daugiau nei bet kada, bet tai neveikia <…> po aštuonerių šios administracijos metų mes nedarbo lygis toks pat, kaip pradžioje <…> plius didžiulė skola.” / Šaltinis: http://wiki.mises.org”

Straipsnio puslapiai:

- Žilvinas Šilėnas

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas