Ateinantys 4 metai: kokie mokesčiai laukia?

(Puslapis 1 iš 7)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr. Seimas

Viktorija Chockevičiūtė

2016-10-05 15:09

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks.

Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Utopiniai atlyginimai, bet įmanomas NPD kėlimas

Kaip ir prieš 4 metus kai kurios partijos savo programose pažada mokesčių progresyvumą, kuomet apmokestinti būtų daugiau uždirbantys.

Pavyzdžiui, partija „Tvarka ir teisingumas“ nurodo įvesiantys progresinius mokesčius pagal formulę 5–20–35: iki 15 tūkstančių eurų metines pajamas „į rankas“ gaunantiems asmenims GPM būtų tik 5 procentai, nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų – 20 procentų, o didesnėms pajamoms – 35 procentai.

Pasak ekonomisto G. Nausėdos „Tvarkos ir teisingumo“ nurodytos mokesčių ribos nėra drakoniška sistema, nes mokesčių našta net ir pakankamai dideles pajamas gaunantiems žmonėms labai drastiškai nepadidėtų.

„Tačiau kyla klausimas, ar to tikrai reikia, žiūrint į Lietuvos būtinybę pritraukti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantį užsienio kapitalą. Atsakyti nesudėtinga, kadangi aplinkinės valstybės su kuriomis dažniausiai tenka konkuruoti yra Latvija ir Estija, o jos apie progresinių mokesčių įvedimą nekalba. Dėl to toks sprendimas ir įgyvendinimas lemtų prastesnę Lietuvos investicinio patrauklumo tendenciją“, – tvirtina G. Nausėda.

Visgi jis pabrėžia, kad progresyvumą galima užtikrinti per neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kuriuo pasiekiama, kad mokesčių našta mažiausias pajamas turintiems žmonėms sumažėtų. NPD savo programose įvardija ne viena pagrindinių partijų. pagrindinės partijos.

„Mažesnių pajamų gavėjams taikysime neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) visoms jų mokamoms įmokoms, išskyrus socialinio draudimo įmokas, kurių tarifas bus gerokai mažesnis nei šiuo metu. (...) ženkliai padidindami už vaiką taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį bei jį taikydami visoms darbuotojo mokamoms įmokoms, išskyrus socialinio draudimo įmokas“, – rašoma Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programoje.

„Gyventojams, kurie gauna minimalią mėnesinę algą (MMA), numatysime, kad jie nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio – NPD prilyginsime minimaliai mėnesinei algai“, – žada Darbo partija.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Kitų metų Lietuvos biudžetas: išskirtinis dėmesys skurstantiems, vidurinioji klasė – palikta šešėlyje

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio.

Oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas: kam mokesčiai didės, o kam mažės?

 Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu. Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją ...

I. Šimonytė nesusilaikė: Lietuvoje į mokesčius žiūrima ne iš to galo

Šeštadienį Nemuno saloje Kaune vyksta idėjų festivalis „Laisvės piknikas“: jo programoje numatytos diskusijos su politikais ir visuomenės veikėjais, renginyje lankysis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet ...

Nerijaus Mačiulio verdiktas socdemų mokesčių pertvarkai: nuo dėmesio vertų idėjų iki visiškos tragedijos

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, ...

Ramūno Karbauskio idėja žarstyti biudžeto pinigus susilaukė premjero kritikos

Paklaustas, ar palaiko Ramūno Karbauskio iškeltą idėją peržiūrėti Fiskalinės drausmės įstatymą ar ekonomistų raginimą pasiūlymo neįgyvendinti, ministras pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Saulius Skvernelis ...

Vyriausybė pristatė mokesčių sistemos pakeitimus

Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir ...

PVM tarifo lengvatos: ekonomistai atsakė, ar verta tikėtis pokyčių

Už uždarų durų buvę svarstymai, kaip turėtų keistis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, išlindo į dienos šviesą. Premjeras Saulius Skvernelis prabilo ne tik apie jų dydžius, bet ir apie bendrą PVM tarifo mažinimą. Ekonomistai ...

Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso pakeitimus

Seimas priėmė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Už naujas nuostatas balsavo 84 Seimo nariai, prieš ...

Slaptoji mokesčių reforma: gelbės mažiausiai gaunančius

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. ...

Seimas priėmė pataisas dėl alkoholio vartojimo mažinimo

Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Už naujus teisės akto pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 10 parlamentarų. Dalis nuostatų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas