Ateities ekonomika (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Barry’is Eichengreenas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-02-18 07:00

 Kodėl ekonomistai nesugebėjo numatyti finansinės katastrofos?

Šį garsiai nuskambėjusį klausimą uždavė karalienė Elizabeth II. Paaiškėjo, kad politikai, siekiantys suvaldyti ekonomikos ir finansų nuosmukį, turėjo mažai naudos iš daugumos ekonomistų patarimų. Vis dėl to ekonomikos mokslas nepatyrė krizės.

Kaip šioje srityje seksis ateities kartoms? Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume teko dalyvauti viename įdomesnių užsiėmimų, per kurį bendromis pastangomis bandėme sukurti 2033 metų ekonomikos vadovėlio principus. Diskusijos metu netrūko naujų idėjų ir pasiūlymų. Dalyviai pažymėjo esamų vadovėlių trūkumus ir skatino įtraukti naujas temas, kurios bus aktualios po 20 metų.

Į psichologinį aiškinimą linkę ekonomistai siūlė sutelkti dėmesį į bihevioristinių finansų svarbą. Anot jų, aiškinant rinkos sutrikimus, reikėtų didesnį dėmesį skirti žmogaus psichologijai, emocijoms ir jausmams, o ne griežtai racionalizacijai. Ekonomikos istorikai siūlė koncentruotis į praeities klaidas ir detaliai nagrinėti išgyventą patirtį.

Kitų ekonomistų manymu, derėtų labiau akcentuoti bandymus ir eksperimentus. Taikomosios ekonometrijos atstovai norėjo didesnį dėmesį skirti didžiulių duomenų kiekio analizei.

Lyg ir galima daryti išvadą, kad ateities ekonomikos vadovėliai iš esmės liks nepakitę. Taip, ateities leidimai – kokybiškesni, juose bus geriau integruotos tos ekonomikos kryptys, kurios šiomis dienomis tėra vystomos, bet vadovėlio branduolys liks toks pat, kaip ir šiandien.

Kitaip tariant, per artimiausius 20 metų nenusimato tokių ekonomikos mokslo revoliucijų, kurias 1890-aisiais sukėlė Alfredas Marshall’as, o po 40 metų – Johnas Maynardas Keynesas. Priešingai nei anksčiau, šiandienos ekonomikos mokslas pakankamai subrendęs, todėl šioje srityje galima tikėtis tik tolygios evoliucijos, o ne visa griaunančios esminės pertvarkos.

Belieka pripažinti, kad tokia mano prielaida tikriausiai yra klaidinga. Panašia klaidinga prielaida rėmėsi technologijų mokslo atstovai, ne sykį kartoję, kad radikalus mokslo persilaužimas jau niekada nebepasikartos. Šios mokslo srities korifėjai yra sakę, kad niekas nepakartos garo variklio ar tranzistorių revoliucijos. Inžinieriai ne kartą kalbėjo apie didžiąją stagnaciją, kuri pasireiškia nereikšmingomis inovacijomis ir lėtesniu produktyvumu.

Tiesą sakant, istorija ne kartą paneigė šį pesimistinį požiūrį. Negalime numanyti, kurioje srityje laukia kitas didžiulis progreso šuolis, tačiau šimtametė žmonijos patirtis leidžia tikėtis dar bent vieno technologinio proveržio.

Lygiai taip pat negalime nuspėti, kada įvyks naujas ekonominės minties šuolis, bet tokio pokyčio tikrai galime laukti.

Istorinė patirtis leidžia manyti, kad 2033 metų ekonomikos vadovėlio turinys skirsis nuo šiandieninio, tačiau negalime numanyti, kurioje srityje šie skirtumai bus ryškiausi.

Straipsnio puslapiai:

- Barry’is Eichengreenas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas