Ateities karų scenarijai (II)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2011-09-26 14:02

Pasiruošimas ateities karams reikalauja novatoriškos minties, apverčiančios aukštyn kojomis įprastą mąstymą, ir modernios karinės vertikalės, pradedant nuo kosminės erdvės ir oro ir baigiant sausumos bei jūrų pajėgomis. Visa tai turi veikti kaip vieningas darinys, lengvai sujungiantis karį ant žemės su palydovu aukštai danguje.

Šiuo metu kosmosas dar nėra militarizuotas. Kol kas apsiribojama žvalgybos palydovais. Tačiau tik laiko klausimas, kada didžiųjų valstybių ginklavimosi varžybos persikels už atmosferos ribų. Realiai ateityje kosminė ir oro erdvė susilies į vieną sistemą. Kitaip tariant, būsimi naikintuvai (6–7 kartos) turės lengvai (savarankiškai) skverbtis į artimąjį kosmosą, kad galėtų sunaikinti priešo palydovus (greičiausiai jau ne tik žvalgybos, bet ir kovinius, apginkluotus lazeriais ar dar kokia nors ginkluote), o paskui išnirti kur nors virš priešininko galvos, sunaikinti reikiamą taikinį ir dingti. Todėl su naujais iššūkiais susidurs priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos konstruktoriai. Šios sistemos turės kovoti su balistinėmis (taip pat ir nebranduolinėmis) ir sparnuotosiomis raketomis, kurių greitis ir tikslumas gerokai padidės, bei kosminiais erdvėlaiviais, sukurdamos virš šalies neįveikiamą skydą.

Manytina, kad atsiras nepilotuojami naikintuvai, bet žmonių valdomi kariniai lėktuvai kurį laiką turėtų išlikti. Kartu reikės patobulinti transporto aviaciją, kad kariuomenės mobilumas būtų maksimalus. Klausimas – ar išliks sraigtasparniai? Pereinamuoju laikotarpiu turbūt taip, bet galiausiai jų tobulinimo potencialas bus išsemtas ir jų funkcijas atliks naujo tipo skraidantys objektai, galintys ir transportuoti kareivius, ir paremti juos ugnimi. Galima sakyti, tai bus šiandieninių atakos lėktuvų ir sraigtasparnių hibridas.

Laivynas irgi pasikeis. Lėktuvnešiai išliks. Kokie greiti bebūtų ateities naikintuvai, patogu turėti plaukiojantį aerodromą. Kitas klausimas, kad juos reikės saugoti daug geriau. Povandeniniai laivai galės nerti giliau ir plaukti greičiau. Labiausiai „nukentėti“ nuo reformų turėtų kreiseriai, fregatos, korvetės ir pan. Juos kažkaip reikės universalizuoti, kad galutinis produktas vienas galėtų atlikti skirtingų tipų laivų funkcijas. Laivyno tikslas – greitai ir nepastebimai patekti į reikiamą tašką, jame (priklausomai nuo misijos tikslo) sunaikinti priešininką, išlaipinti kareivius ir/ar paremti juos ugnimi (atakuoti žemės taikinius). Šiuo atveju verta prisiminti genialaus sovietų konstruktoriaus R. Aleksejevo (jo portretas kabo Kongreso bibliotekoje) sukurtą ekranoplaną, kuris vienodai sėkmingai, o svarbiausia – greitai gali atlikti ir transportavimo, ir kovines užduotis naudodamas sparnuotąsias raketas. Anksčiau šis gaminys buvo neįvertintas, bet tai neabejotinai XXI a. technologija, kurią reikia tik patobulinti, ir tai bus karinio laivyno proveržis. Galiausiai turėtų atsirasti laivai, galėsiantys veikti ir po vandeniu, ir vandens paviršiuje.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas