Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

(Puslapis 1 iš 2)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

2017-11-24 17:26

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. padidintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) poveikiu.

Ne visų darbuotojų grupių darbo užmokesčio augimas lėtėjo vienodai. Ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio metinis augimas sumažėjo gana smarkiai – nuo 10 proc., buvusių pirmąjį pusmetį, iki 4 proc. trečiąjį ketvirtį. Tačiau ketvirtadalio daugiausia uždirbančių darbuotojų atlyginimai didėjo panašiai kaip ir anksčiau – apie 7 proc.

Tokią tendenciją lėmė gana gera aukštesnės kvalifikacijos ir išsilavinimo darbuotojų padėtis darbo rinkoje. Jų nedarbo lygis jau beveik sumažėjo iki ekonomikos pakilimo metu buvusio lygio ir sudaro 2,9 proc. Toks nedarbas lemia nemenką aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumą ir geresnes jų galimybes išsiderėti didesnį darbo užmokestį.

Prastesnė yra mažiau kvalifikuotų ir žemesnio išsilavinimo darbuotojų padėtis. Po ekonominės krizės tokių darbuotojų paklausa darbo rinkoje nedidėjo taip sparčiai kaip aukštesnės kvalifikacijos ir išsilavinimo darbuotojų paklausa. Tai rodo gana didelis jų nedarbo lygis. Pavyzdžiui, aukštojo išsilavinimo neturinčių asmenų nedarbo lygis yra dvigubai didesnis nei praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 11,5 proc.

Esant tokiai padėčiai, mažiau uždirbančių darbuotojų derybinė galia nėra labai didelė. Todėl pastaraisiais metais jų darbo užmokesčio augimas gana nemažai priklausė nuo MMA pokyčių. Tai kelia MMA nustatymo klausimą.

Viena vertus, Lietuva susiduria su skurdo ir nemažos pajamų nelygybės problemomis, o tinkamai nustatyta MMA galėtų padėti jas spręsti. Tačiau tos problemos yra gana sudėtingos ir pasikliauti vien tik MMA, matyt, nereikėtų. Reikėtų taikyti ir kitas priemones, pavyzdžiui, didinti socialinės paramos tikslingumą ir efektyvumą, siekti labiau ekonomikos poreikius atitinkančios švietimo sistemos ir pan. Kita vertus, pernelyg daug keliant MMA, dalis įmonių gali imti sparčiau didinti prekių ir paslaugų kainas ar susidurti su sunkumais konkuruojant su užsienio gamintojais.

Todėl nustatant MMA reikėtų ieškoti balanso tarp visuomenės socialinių poreikių ir įmonių galimybių mokėti didesnę MMA. Ne mažiau svarbu išvengti MMA politizavimo – situacijos, kai MMA naudojama kitiems tikslams nei ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti. MMA politizavimą padeda sumažinti taisyklė, susiejanti MMA su vidutiniu darbo užmokesčiu tam tikru nekintančiu santykiu. Tada, didėjant darbo užmokesčiui, MMA kyla savaime ir yra mažiau galimybių ją naudoti politiniams tikslams.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas