Atominė energetika – ar tai tikrai avantiūra?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2012-06-21 15:07

 Šiandieninė diskusija dėl atominės energetikos tampa vis labiau panaši į įvairių lobistinių interesų susidūrimą, kai atskiros suinteresuotos grupės tampo antklodę į savo pusę ir sąmoningai akcentuoja tik sau palankių alternatyvų pliusus.

Akivaizdūs žaliosios energetikos minusai – brangi ir, iš esmės, negalinti užtikrinti bazinės elektros energijos gamybos. Tiesa, tai galėtų padaryti kogeneracinės biokuro jėgainės. Tačiau norint pasiekti maksimalų efektyvumą bei pigumą, kol kas būtina, kad jos nuolat veiktų kogeneraciniu režimu. Tačiau mūsų klimato zonoje tai įmanoma pasiekti tik nedideliu mastu.

Verta pabrėžti, jog šiandieninė atsinaujinančios energetikos vystymo strategija yra paremta prielaida, kad po 10 - 12 m. bus naujos technologijos, kurios atsinaujinančią energetiką atpigins bei leis jai generuoti „bazinę apkrovą“. Žalieji fanai noriai propaguoja mitą, kad atsinaujinančios energijos pasaulis yra pasirengęs naujam technologiniam šuoliui. Jau, jau... ir perversmas įvyks. Tuo tarpu skeptikai teigia, kad tai gali įvykti ir daug vėliau, kalbama net apie 2030 m. Taigi, žalioji energetika gali išlikti neefektyvia prabanga dar daugelį metų.

Tos pačios prielaidos gali būti taikomos ir dujų rinkai – kol kas vienintelei patikimai alternatyvai atominei energetikai (AE). Dujų entuziastų nuomone, skalūninės dujos lems perversmą rinkoje ir dujos pigs. Skeptikai įsitikinę, jog tai tik kompensuos gamtinių dujų gavybos mažėjimą, nes dabartiniai gamtinių dujų ištekliai nėra begaliniai. Be to, ši kuro rūšis priskiriama – „nešvariai“, tad ir jos naudojimą bus stengiamasi mažinti, todėl dujos nepigs.

Kompetentingas žurnalas „The Economist“, minėdamas Japonijos Fukušimos elektrinės tragedijos metines, AE buvo paskyręs didžiąją dalį savo numerio. Vienas iš didžiulio susidomėjimo sulaukusios diskusijos dalyvių yra pateikęs visai realias ateities energetinio pasaulio raidos galimybes. Pirmoji – atsinaujinanti energetika vystoma, tačiau bazinę generaciją teikia atominė energetika, o ne iškastiniai energijos šaltiniai. Šio scenarijaus pasekmė – CO2 tarša, tikėtina, mažės sparčiai. Antroji – atsinaujinanti energetika vystoma kaip ir pirmuoju atveju, tačiau dėl neigiamo požiūrio į AE iškastiniai energetiniai šaltiniai tampa pagrindiniais bazinės elektros energijos gamybos šaltiniais. Ir tik apie 2020 m. atsiranda naujos atsinaujinančios energetikos technologijos, kurios leidžia atsisakyti „nešvarios“ iškastinių energijos išteklių pagrįstos energetikos. Pagal antrąją prielaidą neigiamas CO2 poveikis aplinkai mažės palaipsniui. Trečiasis scenarijus – dėl įvairių priežasčių atsinaujinančių energijos šaltinių perversmas įvyksta po 2030 m. ir pagrindinį vaidmenį vaidina iškastinis kuras. Tuomet tai gali lemti ypatingai neigiamus klimato pokyčius ir visuotiną augimo nuostolį.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas