Atominės energetikos saulėlydis


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-03-08 18:01

Branduolinės energijos saugumo iliuzija buvo išrauta su šaknimis. Tą padarė Fukušimos branduolinė katastrofa, kurią pernai kovo 11 dieną sukėlė cunamis. Kas būtų atsitikę, jei reaktoriai būtų sprogę, o reaktyvios atliekos išsiliejusios? Mintys apie tokias pasekmes verčia pergalvoti atominių jėgainių likimą, rašo vienas pagrindinių Japonijos dienraščių „The Daily Mainchi News“.

Ekonominiai rūpesčiai užklupę Japoniją, nustūmė į šalį branduolinės katastrofos baimę. Tačiau išlieka tūkstančiai žmonių, kurie prarado savo namus, o į radioaktyviomis medžiagomis užterštas teritorijas jie negalės sugrįžti dar porą dešimtmečių.

Japonijos vyriausybė griebėsi veiksmų siekdama sumažinti priklausomybę nuo branduolinės energijos ir stengiasi iš naujo įvertinti riziką, kurią kelia atominės jėgainės.

Visų pirma, kol kas nėra nustatytos tikslios Fukušimos pirmosios jėgainės nutekėjimo priežastys. Nors Japonija dabar testuoja savo jėgaines pagal dvigubą europietišką sistemą, šis metodas pastebi trūkumus tik individualiuose reaktoriuose, o ne visoje jėgainėje.

Fukušimos krizė taip pat atskleidė pavojus, slypinčius branduolinių atliekų saugyklose. Skirtingai nuo reaktorių, saugyklos yra menkai apsaugotos. Tad egzistuoja didelė medžiagų nutekėjimo į aplinką galimybė.

Japonijoje saugoma apie 10 tūkst. tonų panaudoto urano. Visame pasaulyje pereinama nuo „šlapių“ saugyklų prie „sausų“. Pastarosiose yra naudojamos natūralaus oro vėsinimo sistemos. Taigi nelieka rizikos, jog sugedus skysto vėsinimo sistemai kils katastrofa. Tačiau kokį poveikį žemės drebėjimai ar cunamiai gali turėti „sausoms“ saugykloms, dar nėra ištirta.

Būtent atominių atliekų saugojimas kelia didžiausią galvos skausmą branduolinės rizikos valdytojams. Japonija daugiau nei 40 metų naudoja branduolinę energiją. Ir visus tuos metus ji atidėliojo sprendimą, ką daryti su branduolinėmis atliekomis. Dabar ji susiduria su kita problema – kaip atsikratyti šių radioaktyviųjų atliekų.

Japonijos dienraštis teigia, jog būtina įskiepyti supratimą, jog tie, kurie pelnosi iš atominės energijos, taip pat turi prisiimti didesnę atsakomybę už antrines branduolinės energijos žaliavas. Gamintojai, žinodami, jog jiems priklauso ne tik pelnas, bet ir branduolinė rizika, bus labiau suinteresuoti imtis pavojų likvidavimo.

Pasak Japonijos atominės energijos komisijos ataskaitos, atsižvelgus į ekonominį poveikį bei branduolinės rizikos augimą, per artimiausius 20-30 metų labiau apsimoka šalinti radioaktyvias atliekas negu statyti naujas elektrines.

Pasaulyje yra daugiau nei 430 atominių reaktorių ir kiekvienas iš jų kada nors pasieks savo veiklos pabaigą. Nepaisant atominės politikos, ateityje atsiras daugybė reaktorių, kuriuos reikės uždaryti.

 

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas