Atominis farsas

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-06-13 07:52

 Lietuvių išmintis pataria neperšokus griovio nesakyti „op!“, tačiau žinios iš Rusijos anklavo Kaliningrado leidžia manyti, kad šuolį per atominius Maskvos griovius jau įpusėjome. Veiksmų pabaiga toli gražu nėra aiški, bet panašu, kad pigios elektros argumentai Europoje nebeveikia.

Gegužę Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė neoficialios naujienos apie Rusijos planus kone 3 kartus sumažinti Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) pajėgumus ar netgi įšaldyti jos statybas. Jei tokie nuogąstavimai pasirodys esą tikri, tai reikš, kad Rusija neranda kam įsiūlyti 49 proc. BAE projekto akcijų. Dar daugiau, nepanašu, kad Vokietija, Lenkija ar Baltijos šalys degtų noru pirkti Lietuvos pasienyje atomine galia gaminamą energiją.

Kol kas anksti teigti, kad geopolitinė šachmatų partija dėl Lietuvos siekio išsikovoti energetinę nepriklausomybę jau baigta, tačiau panašu, kad Maskvai teks būti kur kas išradingesnei. Jei Rusijos energetikos pramonė nenori, kad planuojamo reaktoriaus paleidimo metu 2017-aisiais energija būtų tiekiama į niekur, teks arba pritaikyti projektą Kaliningrado srities poreikiams, arba naudoti daug įtaigesnius įrankius derantis su Vilniumi, Varšuva ir Berlynu.

Neranda finansavimo

BAE projekto pristatymo tinklalapyje pateikiamame rėmėjų sąraše puikuojasi antro pagal dydį Prancūzijos banko „Sociale Generale“ vardas, tačiau oficialiai projektas neturi pagrindinio rėmėjo. Spaudžiami žaliųjų ir suprasdami ekonominės logikos stoką projektą remti jau atsisakė didžiausias prancūzų bankas „BNP Paribas“ ir italų „UniCredit“ grupei priklausantis vienas didžiausių Vokietijos bankų „HypoVereinsbank“. Minėtas prancūzų „Societe Generale“ oficialiai pareiškė, kad savo sprendimą paskelbs, kai BAE projektą įvertins banko ekspertai, tačiau Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos žaliųjų spaudimas bei iš „Rosatom“ sklindantys gandai apie projekto įšaldymą, tikėtina, atgrasins ir prancūzus.

„Rosatom“ kuruojamas BAE projektas galiausiai turėjo virsti pirmąja Rusijos kapitalo atomine elektrine, kurios 49 proc. akcijų priklausytų privatiems investuotojams, tačiau panašu, kad išmanantieji ekonomikos dėsnius suprato investicijų į perteklinės elektrinės atsipirkimo miglotumą.

„Rosatom“ pristatytame projekte teigiama, kad elektrinės statyba kainuotų apie 6 mlrd. eurų (20,6 mlrd. litų), tačiau tai labai optimistinis vertinimas, mat neįskaičiuojamas poreikis iš esmės sutvarkyti Karaliaučiaus krašto elektros perdavimo tinklus. Skaičiuojama, kad tvarkymo darbai atsieitų apie 3 mlrd. eurų (10,3 mlrd. litų), o tai padidintų projekto išlaidas net 50 proc.

Mokslininkas, branduolinės energetikos inžinierius Jurgis Vilemas leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad viena iš priežasčių projektui stabdyti gali būti suvokimas, jog jame maža ekonominės logikos. „Regione formuosis elektros energijos kaina, kuri bus beveik tapati Skandinaviškos elektros kainai, išliks pakankamas ar netgi perteklinis energijos kiekis, todėl naujai atominei elektrinei konkuruoti Baltijos šalių regione be valstybės subsidijų beveik neįmanoma“, – teigė J. Vilemas.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangs lietuvių dažnai perkamas produktas

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija ...

Klaipėdoje atidaroma viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasyklų

Nuo vasario 21 d. Klaipėdoje pradeda veikti viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasykla. Jos paslaugomis kviečiami pasinaudoti visi besidomintys naujųjų valiutų suteikiamomis perspektyvomis ir galimybe sulaukti finansinės ...

Didžiausias Lenkijos kelionių organizatorius žengė į Lietuvą: paviešinti pasiūlymai

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti ...

Valstiečių siūloma lengvata automobiliams sukėlė prieštaringą reakciją: jau geriau apmokestinti visus

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau ...

Smūgis emigrantams: pamirškite apie nuosavą būstą tėvynėje

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, ...

Verslininkų „skausmai“ rajonuose: valdžios priimti sprendimai verčia užsidarinėti

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, ...

Valstybė ruošiasi dalinti paramą įsigyjant būstus, tačiau sąlygos patiks ne visiems

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir ...

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas