Atominis farsas

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-06-13 07:52

 Lietuvių išmintis pataria neperšokus griovio nesakyti „op!“, tačiau žinios iš Rusijos anklavo Kaliningrado leidžia manyti, kad šuolį per atominius Maskvos griovius jau įpusėjome. Veiksmų pabaiga toli gražu nėra aiški, bet panašu, kad pigios elektros argumentai Europoje nebeveikia.

Gegužę Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė neoficialios naujienos apie Rusijos planus kone 3 kartus sumažinti Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) pajėgumus ar netgi įšaldyti jos statybas. Jei tokie nuogąstavimai pasirodys esą tikri, tai reikš, kad Rusija neranda kam įsiūlyti 49 proc. BAE projekto akcijų. Dar daugiau, nepanašu, kad Vokietija, Lenkija ar Baltijos šalys degtų noru pirkti Lietuvos pasienyje atomine galia gaminamą energiją.

Kol kas anksti teigti, kad geopolitinė šachmatų partija dėl Lietuvos siekio išsikovoti energetinę nepriklausomybę jau baigta, tačiau panašu, kad Maskvai teks būti kur kas išradingesnei. Jei Rusijos energetikos pramonė nenori, kad planuojamo reaktoriaus paleidimo metu 2017-aisiais energija būtų tiekiama į niekur, teks arba pritaikyti projektą Kaliningrado srities poreikiams, arba naudoti daug įtaigesnius įrankius derantis su Vilniumi, Varšuva ir Berlynu.

Neranda finansavimo

BAE projekto pristatymo tinklalapyje pateikiamame rėmėjų sąraše puikuojasi antro pagal dydį Prancūzijos banko „Sociale Generale“ vardas, tačiau oficialiai projektas neturi pagrindinio rėmėjo. Spaudžiami žaliųjų ir suprasdami ekonominės logikos stoką projektą remti jau atsisakė didžiausias prancūzų bankas „BNP Paribas“ ir italų „UniCredit“ grupei priklausantis vienas didžiausių Vokietijos bankų „HypoVereinsbank“. Minėtas prancūzų „Societe Generale“ oficialiai pareiškė, kad savo sprendimą paskelbs, kai BAE projektą įvertins banko ekspertai, tačiau Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos žaliųjų spaudimas bei iš „Rosatom“ sklindantys gandai apie projekto įšaldymą, tikėtina, atgrasins ir prancūzus.

„Rosatom“ kuruojamas BAE projektas galiausiai turėjo virsti pirmąja Rusijos kapitalo atomine elektrine, kurios 49 proc. akcijų priklausytų privatiems investuotojams, tačiau panašu, kad išmanantieji ekonomikos dėsnius suprato investicijų į perteklinės elektrinės atsipirkimo miglotumą.

„Rosatom“ pristatytame projekte teigiama, kad elektrinės statyba kainuotų apie 6 mlrd. eurų (20,6 mlrd. litų), tačiau tai labai optimistinis vertinimas, mat neįskaičiuojamas poreikis iš esmės sutvarkyti Karaliaučiaus krašto elektros perdavimo tinklus. Skaičiuojama, kad tvarkymo darbai atsieitų apie 3 mlrd. eurų (10,3 mlrd. litų), o tai padidintų projekto išlaidas net 50 proc.

Mokslininkas, branduolinės energetikos inžinierius Jurgis Vilemas leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad viena iš priežasčių projektui stabdyti gali būti suvokimas, jog jame maža ekonominės logikos. „Regione formuosis elektros energijos kaina, kuri bus beveik tapati Skandinaviškos elektros kainai, išliks pakankamas ar netgi perteklinis energijos kiekis, todėl naujai atominei elektrinei konkuruoti Baltijos šalių regione be valstybės subsidijų beveik neįmanoma“, – teigė J. Vilemas.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

Trys brangstančios prekės: jei Lietuvos ūkininkai daugiau neužsiprašė, kodėl kaina padidėjo?

 Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę ...

Įspėjimas visiems vairuotojams: Lietuvą pasieks automobilių-skenduolių banga

 Pastarosiomis savaitėmis Jungtines Amerikos Valstijas siaubusių uraganų pasekmes netiesiogiai pajusime ir Lietuvoje. Jų laukti reikėtų kiek netikėtoje srityje – automobilių sektoriuje. Rinkos ekspertai perspėja, kad dar šiemet ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas