Atsigauname?

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt nuotr.

Nauris Treigys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-20 09:34

 Auganti pasaulio ekonomika jau leidžia šiek tiek atsipalaiduoti. Praėjusią savaitę JAV rezervų bankas išplatino Federalinio atviros rinkos komiteto (FOMC) pranešimą, kuriame, be kita ko, sakoma, kad JAV ekonomika iš lėto plečiasi.

Pagerėjo darbo rinkos sąlygos, nedarbo lygis sumažėjo per praėjusius kelis mėnesius, tačiau bendrai dar vis auga.

JAV namų ūkių išlaidos yra linkusios augti, o verslo investicijos nemažėja. Bet va nekilnojamojo turto (NT) sektorius vis dar apimtas depresijos. Nors sparčiai auga naftos ir benzino kainos, infliacija pastaruosius kelis mėnesius augo nežymiai. Manoma, kad tokia ir liks.

Tai pakankamai gera ekonominė padėtis, vertinant kelerius praėjusius metus. Investuotojai tai taip pat įvertino. Dow Jones indeksas nuo metų pradžios pakilo jau 7,99 proc. Tai labai aukštas rezultatas prisimenant, kad per 2011 metus pagrindinis saugiausių ir pelningiausių bendrovių akcijų (blue chip) indeksas pakilo „tik“ 5,53 proc.

Akcijų kainų kilimo katalizatorius, be abejo, buvo Graikijos skolų restruktūrizavimas ir sprendimas į jos ekonomiką įlieti milijardus eurų – kad atsigautų. Tik įdomu, kaip graikai panaudos lėšas: investuos į ekonomikos augimą ar panaudos politinės ir ekonominės sumaišties, streikų ir mitingų sukeltoms „pagirioms“ gydyti?

Investuotojai savęs klausia to paties. Graikijos akcijų kainos, pradėjusios kilti sausio viduryje, nustojo kilti ir visiškai nereaguoja į problemos sprendimą. Graikija padėjo tašką tik pradžios pabaigoje. Dabar jai reikia įrodyti, kad ji verta investicinių fondų ir bankų, nurašiusių valstybės skolas, pasitikėjimo. Greitai tai darys Italija su Ispanija ir Portugalija.

Europą kol kas galima nustumti į tolimesnį investicinį planą. Pinigų srautai joje dėl visokių gelbėjimo fondų ir skolų nurašymo yra susipainioję, valdomi politikų ir dėl to nežinia į ką realiai nukreipti ir kurioje vietoje jie išlįs. Mums telieka tikėtis, kad pinigai išsilies ekonomikose, o pingant eurui eksportuotojų garvežys kada nors ištrauks ir visą ešeloną. Bet tam reikia laiko. Traukinys didelis, pavargęs, inertiškas ir nevartojantis.

O kol politikai ir reguliuojančios institucijos svarsto, kaip ką dar išgelbėti, kaip paskatinti ekonomikas, komerciniai bankai naudojasi pigių pinigų era. JAV bankai pigiai skolinasi valiutą iš centrinio banko ir čia pat perka vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius. Iš sandorio jie uždirba nedaug, vos vieną kitą procentą. Tačiau pinigų „prispausdinta“ daug, tokių sandorių taip pat labai daug. Bankai naudojasi padėtimi ir taip stiprina savo kapitalą.

FED patikrino 19 didžiausių JAV bankų. 15 iš jų išlaikė vadinamąjį streso testą. O bankai, tokie kaip „JPMorgan“ ir kiti panašūs, paskelbė apie dividendų didinimą. Tai neliko nepastebėta investuotojų, bankų akcijos kilo sparčiai.

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas