Atsigavimo ženklai rinkose verslo niūrumą tirpdys pamažu

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Gečiauskienė / Ekonomika.lt

2014-01-14 13:37

Šalies ir pasaulio rinkos rodo atsigavimo ženklus, tačiau Lietuvos verslininkai išlaiko budrumą. Verslo aplinka tampa vis palankesnė, tačiau kardinalių pasikeitimų tikėtis neverta – niūrios nuotaikos, kaip ir grėsmės, mažės palaipsniui. Nors Lietuva yra viena iš augimo lyderių Europos Sąjungoje, vien tik vidaus rinkos neužteks augimo palaikymui, tad ir šiais metais išliks priklausomybė ne tik nuo Europos ar Rusijos, tačiau ir tolimųjų šalių.

Spartesnio augimo teks palaukti

Įmonių savininkų ir vadovų apklausa atskleidžia, jog saugios dėl ateities jaučiasi mažiau nei trečdalis bendrovių, kitos – itin atidžiai stebi aplinką ir pokyčius joje. Lietuvos verslininkų nuotaikos visoje šalyje yra panašios, taip pat ryškių skirtumų nėra ir lyginant įmones pagal veiklos sritį, metinę apyvartą ar darbuotojų skaičių. Vis dėlto Vilniaus apskrityje šiek tiek daugiau optimistiškai žvelgiančių verslininkų nei kitur – tai iš dalies susiję su tuo, jog Vilniaus apskrityje steigiama daugiausiai įmonių, čia sukuriama didžioji dalis šalies bendrojo vidaus produkto, taip pat sulaukiama daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų.

Lietuva pagal ekonomikos augimo tempus yra viena iš augimo lyderių Europos Sąjungoje. Toliau šalies ekonomikai augant, pamažu traukiasi įmonių sąstingis, aplinka investuoti taip pat palyginus palanki. Vis dėlto išlieka tam tikra įtampa dėl biudžeto deficito rodiklio euro įsivedimo kontekste. „Danske Bank“ prognozuoja, jog investicijos šiais metais didės apie 11 proc., tačiau spartesnio augimo galima tikėtis tik 2015 m.

Svarbu pastebėti, jog Lietuvos augimą praėjusiais metais daugiausiai lėmė itin spartėjusi vidaus paklausa, o ypač – privatus vartojimas. Verslininkai linkę manyti, jog daugiausiai įtakos jų veiklai turi ekonominė situacija Lietuvoje (45 proc.), tačiau svarbios ir užsienio rinkos, su kuriomis bendradarbiaujama (11 proc.). Be to, Lietuvos ekonomikai vidaus rinkos nepakaks veržlaus augimo palaikymui – šalis yra priklausoma tiek nuo euro zonos, tiek nuo Rusijos, taip pat įtakos turi ir tolimos šalys.

Euro zonos šalys turės viena kitą palaikyti

Visoje Europoje pernai buvo jaučiamos per ilgai užsitęsusios recesijos pasekmės. Pavyzdžiui, Vokietija, būdama stipriausia euro zonos ekonomika, nepajėgia viena išlaikyti veržlaus augimo tempo, kol kitos euro zonos šalys, pagrindinės šalies eksporto partnerės, vis dar neranda tvaraus atsigavimo kelio. Vis dėlto antrąjį praėjusių metų ketvirtį Europos ekonomika pradėjo rodyti teigiamų ženklų. Europos Komisijos paskelbtos prognozės patvirtina ir „Danske Bank“ ekonomistų lūkesčius, kad euro zona yra atsigavimo kelyje.

Įgyvendintos struktūrinės reformos atvėrė kelią spartesniam vidaus paklausos atsigavimui. Iš vienos pusės, euro zonos perspektyvas teigiamai kreipia planai, jog jau šiemet prie jos prisijungė Latvija, o 2015 m. – ir Lietuva. Kita vertus, Lietuvos verslui tiek Latvijos, tiek pačios Lietuvos prisijungimas prie euro zonos yra svarbus įvykis, kuriam reikia atitinkamai pasiruošti. Be to, vertinant globalias tendencijas, sparčiausiai augančių ekonomikų, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Brazilija, augimo apsukos lėtėja, todėl ir euro zonos atsigavimas bus laipsniškas.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Gečiauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas