Atsinaujinusios grėsmės verčia ECB keisti retoriką

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Indrė Genytė-Pikčienė / Ekonomika.lt

2013-07-04 17:23

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl. Outright Monetary Transactions). Iki šiol užtekto tik žodžių, deja, euro zonos skaudulių paūmėjimas šiandien gali priversti ECB imtis tiesioginių veiksmų.

Graikijai gresia tarptautinių skolintojų bausmė už drausmės nesilaikymą pagal finansinės pagalbos programoje nustatytus reikalavimus – šaliai nepavyko laiku įgyvendinti savo įsipareigojimų reformuoti viešąjį sektorių. Tarptautiniai skolintojai grasina įšaldyti planuotą 8,1 mlrd. eurų finansinės pagalbos dalies išmokėjimą. Atėnai privalo šią problemą išspręsti kuo skubiau, kad užsitikrintų lėšas obligacijų už 2,2 mlrd. eurų išpirkimui rugpjūtį.

Bendrą įtampą didino ir politiniai neramumai Portugalijoje. Šaliai skendint recesijoje, o nedarbo lygiui gegužę užkopus iki 17,6 proc. (trečias prasčiausias rezultatas ES), darosi itin sudėtinga vykdyti griežtas tarptautinių skolintojų diktuojamas „diržų veržimosi“ procedūras. Finansų ministras V. Gaspar neatlaikė visuomenės nepasitenkinimo jo vykdoma politika ir pasitraukė iš pareigų. Tai buvo pirmasis kirtis Portugalijos valdančiojo elito domino eilutėje. Atsistatydinus ir užsienio reikalų ministrui, iškilo rimta politinės krizės grėsmė, o tai stipriai pablogino Portugalijos reputaciją finansų rinkose. 10-ties m. obligacijų pajamingumas per pastarąsias porą dienų šoktelėjo iki krizės metu stebėtų aukštumų (apie 8 proc.) – rekordinio lygio per pastaruosius septynetą mėnesių. Tai šaliai ypač nepalanku siekiant savarankiškai užsitikrinti finansinių lėšų buferį ir išlaikyti skolinimosi finansų rinkose galimybę kitais metais, kuomet pasibaigs tarptautinių kreditorių finansinės pagalbos programa.

Pajamingumų augimas kelia rimtą grėsmę ir kitoms periferinėms valstybėms (ypač Italijai ir Ispanijai). Dėl didžiulių fiskalinių disbalansų (aukšto valdžios sektoriaus skolos lygio ir gilaus biudžeto deficito) ir bankų sektoriaus problemų, šių šalių finansinių srautų tvarumas vis dar itin trapus, o galimybė skolintis tarptautinėse finansų rinkose laikosi daugiau ant ankščiau minėto ECB pažado, nei rinkų pasitikėjimo valdančiųjų programomis ir ekonomine sėkme.

Nors, kaip ir buvo tikėtasi, bazinės ECB palūkanų normos liko nepaliestos, M. Draghi spaudos konferencijos metu šiek tiek nuramino sukilusią įtampą savo pažadu užtikrinti žemų palūkanų normų aplinką ilgesniuoju laikotarpiu ir šios pozicijos laikytis tiek, kiek prireiks. Iki šiol ECB vadovai vengė atskleisti savo ateities ketinimus.

Straipsnio puslapiai:

- Indrė Genytė-Pikčienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas