Atsiskaitymai grynaisiais apaugo sąmokslo teorijomis

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Stasys Kropas / Ekonomika.lt

2013-09-27 15:57

Prieš mėnesį rašiau, kad liepa Lietuvos bankininkystėje buvo rami. Rugpjūtis – toks pats, tik su dideliu pliuso ženklu.

Optimistams rugpjūčio rodikliai turėtų patikti – bendrasis paskolų portfelis didėjo 278,6 mln. litų, bendrasis indėlių portfelis pūtėsi net 610,2 milijono, naujai išduotų būsto paskolų suma išliko solidi, ir net bendrasis būsto paskolų portfelis šiek tiek padidėjo.

Pesimistai pastebėtų, kad paskolų portfelio augimą lėmė paskolos ne verslui, o gyventojams. Tuo tarpu indėlių – atvirkščiai, gyventojų santaupos mažėjo, o įmonių – augo. Žinoma, normalu, kad atostogų laikotarpiu žmonės šiek tiek patuština savo banko podėlius, tačiau sparčiai besipildančios įmonių sąskaitos gali signalizuoti tiek apie gerus verslo rezultatus, tiek apie perspektyvių pinigų įdarbinimo galimybių stygių.

Taigi, priklauso nuo išankstinės nuostatos. Kaip ir požiūris į atsiskaitymų grynaisiais pinigais, viršijančių 10 000 litų, ribojimą, dėl kurio kilo spekuliacijų, sąmokslo teorijų ir nepagrįstų kaltinimų bankams banga.

Bankai ir neslepia, kad jie tokią iniciatyvą vertina teigiamai. Tačiau bankai Vyriausybės iniciatyvą palaiko visai ne dėl to, ką paprastai įvardija kritikai.

Pirma, atsiskaitymai grynaisiais Vakarų Europos šalyse tampa atgyvena ir tokių atsiskaitymų dalis neišvengiamai mažės, kol pačios operacijos grynaisiais taps prabanga. Europos Komisija ir kitos ES institucijos ragina šalių vyriausybes imtis aktyvių atsiskaitymų grynais pinigais mažinimo veiksmų visų pirma dėl tokio atsiskaitymo būdo brangumo ir sąryšio su šešėline ekonomika. Reikia būti aklam, kad šio masinio migravimo į elektroninę erdvę nepastebėtum.

Tokioje aplinkoje kur kas racionaliau patiems investuoti į elektroninės atsiskaitymų erdvės tobulinimą ir plėtrą, nerizikuojant likti modernios finansų erdvės užribyje. Puikus pavyzdys Lietuvoje - mobiliojo ryšio rinka. Laiku pastebėtos perspektyvos, investicijos ir nuoseklumas lėmė tai, kad šiandien turime vieną geriausių pasaulyje mobiliojo ryšio infrastruktūrų ir mažiausias kainas Europos Sąjungoje.

Suprantu, kad grynieji neišnyks, kaip ir visiškai neišnyks šešėlinė ekonomika. Tačiau teigti, kad grynieji atsilaikys prieš elektroninius mokėjimus yra tas pats, kas, stebint artojų varžybas tautinės šventės metu, tvirtinti, jog arklys atsilaikys prieš traktorių.

Antra, atsiskaitymai grynaisiais yra brangiausias mokėjimo būdas ir bankai operacijų grynaisiais pinigais sąnaudas priversti kompensuoti iš pelno už kitas paslaugas. Ateityje, toliau plintant, o tai reiškia - ir pingant elektroniniams atsiskaitymams, grynieji bus vis labiau ekonomiškai nenaudingi. Žinoma, išskyrus šešėlinę ekonomiką, kurioje labiausiai vertinama galimybė atsiskaityti anonimiškai.

Straipsnio puslapiai:

- Stasys Kropas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas