Atskleidė, kaip keitėsi kainos Lietuvoje ir Lenkijoje Ištyrė lietuvių požiūrį į lenkiškas prekes

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Parduotuvė

Viktorija Chockevičiūtė

2017-02-08 17:55

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Lenkiškos produkcijos „Mlekovita Baltic“ direktorė Natalija Martinavičienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad lenkų gamintojai į kainų pokytį visada sureaguoja anksčiau ir kol lietuviškos prekės brangs, lenkiškų kaina stovės vietoje.

„Ar Lietuvos gamintojai turi atsargų, ar bando palaukti su tuo kainų šuoliu. Tai lenkų kainos pasikeitė dar rudenį. Tai jau turime tokias kainas, kokios yra. Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje lenkiškų produktų.

Jau viskas įvyko, visos pakilimo bangos. Kainų pakilimas vienų produktų buvo per kelis kartus, kitų net tris kartus buvo, kai vis kilo kainos ir dabar lenkiškų kainos stabilizavosi, o lietuviškų produktų šiek tiek vėluoja. Dažniausiai taip ir būna, kad lietuviškų vėliau kyla“, - sako N. Martinavičienė.

Pasak jos, kainų pokytis nebūna toks ženklus ir tai vyksta kiekvienais metais rudenį ar pavasarį, dėl to nesitikima, kad lenkiškos produkcijos pardavimai išaugs, kol lietuvių gamintojai pavėlavę kels kainas.

Visgi nors pasaulinės tendencijos vienodai paveikia produktų kainas tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, galutinės kainos atžvilgiu Lenkija turi privalumą – mažesnį pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Labai panašiai keitėsi, nes rinka visame pasaulyje diktuoja kainų tendencijas. Tai kainos gal šiek tiek nuo produktų, nuo gamybos skiriasi. Bet procentaliai labai panašiai.

Kaina susideda iš kelių dalių, jei kalbame apie lentynos kainą. Tai gamintojo kaina, prekybininko dalis ir trečia dalis PVM. Iš to skirtumas ir susideda. Jei Lenkijoje tik 5 proc., o Lietuvoje 21 proc., tai tiek ir skiriasi ta kaina ir yra didesnė. Jei būtų 5 proc., tai manau, kad ji sumažėtų“, - teigia „Mlekovita Baltic“ direktorė.

Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius užsakė tyrimą, kurio metu vertino koks yra bendras lenkiškų produktų ir paslaugų vertinimas Lietuvoje, ištyrė lenkiškų prekių ženklų įvaizdį Lietuvoje, sužinojo lenkiškų prekių ženklų žinomumą, vartojimą Lietuvoje ir pasitenkinimą jais.Tyrimas atskleidė, kad lietuviai vertina Lenkiją kaip šalį, vertina produktų kainas, bet apie prestižą prekių teigiamai neatsilieptų

„Lenkija ir Lietuva svarbūs prekybos partneriai mūsų metinė prekybos apyvarta siekia apie 4 mlrd. eurų. Todėl natūrali pasekmė yra ir prekių ženklų žinomumas tarp Lietuvos vartotojų. Tai buvo antras toks tyrimas, pirmas atliktas 2012 m. Pakartoti tyrimą paskatino susidomėjimas lenkiškais produktais ir faktas, kad kasdien daug lenkiškų produktų galima pamatyti Lietuvos parduotuvių lentynose.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas