Atskleistos pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos

(Puslapis 1 iš 2)


Pensija (nuotr. 123rf.com)

2018-05-15 18:29

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka mažėjantis dirbančių gyventojų skaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Kitas dažniausiai įvardijamas grėsmės šaltinis būsimai pensijai yra numatoma pensijų sistemos reforma. Tuo metu asmeniniams sprendimams žmonės teikia kur kas mažiau reikšmės, nors būtent nuo jų priklauso, kiek lėšų papildomai pavyks sukaupti senatvei.

„Šalies gyventojai tiksliai įvardija vieną iš pagrindinių grėsmių savo būsimai pensijai. Jei šiandien vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka apie 3,5 dirbančiojo, tai šio šimtmečio viduryje, kai pensinio amžiaus sulauks dabartinė trisdešimtmečių karta, šis santykis sumažės iki 1,7 dirbančiojo. Dėl to valstybės galimybės mokėti buvusį pajamų lygį atitinkančias pensijas bus itin ribotos ir tą daugelis šalies gyventojų šiuo metu aiškiai suvokia“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Remiantis apklausos duomenimis, šiuo metu tuo, kad mažėjantis gyventojų skaičius turės didelės ar labai didelės įtakos jų būsimai pensijai, įsitikinę maždaug 9 iš 10 šalies gyventojų. Antroje vietoje pagal įtaką būsimai pensijai 80 proc. respondentų įvardijo planuojamas pensijų sistemos reformas. Dar 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad didelės įtakos jų būsimai pensijai galėtų turėti sukrėtimai finansų rinkose.

Neįvertina savo sprendimų įtakos

„Swedbank“ apklausa išryškino tendenciją, kad žmonės linkę kur kas labiau nuogąstauti dėl išorinių aplinkybių įtakos jų būsimai pensijai negu dėl savo pačių veiksmų. Pavyzdžiui, maždaug kas antras šalies gyventojas (47 proc.) teigė manantis, kad visų gaunamų mėnesio pajamų išleidimas ir netaupymas turės tik vidutinės arba mažos įtakos jo būsimai pensijai.

Beje, pensijų fondų dalyviai taip pat nėra linkę susieti savo investicinių sprendimų ir jų svarbos būsimai pensijai. Remiantis apklausos duomenimis, tik 30 proc. kaupiančiųjų II ar III pensijų pakopose mano, kad nežinojimas, kaip tinkamai valdyti investicinę riziką, gali turėti didelės įtakos jų pensijai. Nesidomėjimą savo pensijų rezultatais, kaip svarbų veiksnį būsimai pensijai, įvardijo tik 18 proc. apklaustųjų.

„Tokie pokyčiai, kaip pensijų sistemos reformos ar finansų krizės, iš tiesų gali turėti įtakos kiekvienam iš mūsų. Tačiau ne mažiau didesnės reikšmės finansiniam saugumui dažniausiai turi mūsų pačių elgsena ir priimami sprendimai. Apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės neįvertina savo priimamų sprendimų svarbos. Kai kalbame apie papildomą kaupimą pensijai, tinkamas rizikos valdymas ir reguliarus domėjimasis rezultatais yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie ilgainiui gali padėti sukaupti didesnę lėšų sumą senatvei“, – teigia „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Paskelbti naujausi atlyginimų vidurkiai: skirtumai – dešimtimis kartų

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, ...

„Sodra“ skelbia dar daugiau duomenų apie atlyginimus skirtingose įmonėse

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. ...

Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo ...

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas