Atskleistos pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos

(Puslapis 1 iš 2)


Pensija (nuotr. 123rf.com)

2018-05-15 18:29

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka mažėjantis dirbančių gyventojų skaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Kitas dažniausiai įvardijamas grėsmės šaltinis būsimai pensijai yra numatoma pensijų sistemos reforma. Tuo metu asmeniniams sprendimams žmonės teikia kur kas mažiau reikšmės, nors būtent nuo jų priklauso, kiek lėšų papildomai pavyks sukaupti senatvei.

„Šalies gyventojai tiksliai įvardija vieną iš pagrindinių grėsmių savo būsimai pensijai. Jei šiandien vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka apie 3,5 dirbančiojo, tai šio šimtmečio viduryje, kai pensinio amžiaus sulauks dabartinė trisdešimtmečių karta, šis santykis sumažės iki 1,7 dirbančiojo. Dėl to valstybės galimybės mokėti buvusį pajamų lygį atitinkančias pensijas bus itin ribotos ir tą daugelis šalies gyventojų šiuo metu aiškiai suvokia“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Remiantis apklausos duomenimis, šiuo metu tuo, kad mažėjantis gyventojų skaičius turės didelės ar labai didelės įtakos jų būsimai pensijai, įsitikinę maždaug 9 iš 10 šalies gyventojų. Antroje vietoje pagal įtaką būsimai pensijai 80 proc. respondentų įvardijo planuojamas pensijų sistemos reformas. Dar 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad didelės įtakos jų būsimai pensijai galėtų turėti sukrėtimai finansų rinkose.

Neįvertina savo sprendimų įtakos

„Swedbank“ apklausa išryškino tendenciją, kad žmonės linkę kur kas labiau nuogąstauti dėl išorinių aplinkybių įtakos jų būsimai pensijai negu dėl savo pačių veiksmų. Pavyzdžiui, maždaug kas antras šalies gyventojas (47 proc.) teigė manantis, kad visų gaunamų mėnesio pajamų išleidimas ir netaupymas turės tik vidutinės arba mažos įtakos jo būsimai pensijai.

Beje, pensijų fondų dalyviai taip pat nėra linkę susieti savo investicinių sprendimų ir jų svarbos būsimai pensijai. Remiantis apklausos duomenimis, tik 30 proc. kaupiančiųjų II ar III pensijų pakopose mano, kad nežinojimas, kaip tinkamai valdyti investicinę riziką, gali turėti didelės įtakos jų pensijai. Nesidomėjimą savo pensijų rezultatais, kaip svarbų veiksnį būsimai pensijai, įvardijo tik 18 proc. apklaustųjų.

„Tokie pokyčiai, kaip pensijų sistemos reformos ar finansų krizės, iš tiesų gali turėti įtakos kiekvienam iš mūsų. Tačiau ne mažiau didesnės reikšmės finansiniam saugumui dažniausiai turi mūsų pačių elgsena ir priimami sprendimai. Apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės neįvertina savo priimamų sprendimų svarbos. Kai kalbame apie papildomą kaupimą pensijai, tinkamas rizikos valdymas ir reguliarus domėjimasis rezultatais yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie ilgainiui gali padėti sukaupti didesnę lėšų sumą senatvei“, – teigia „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas