Atspausdintu automobiliu – į revoliuciją (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Greta Jankaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-04-16 17:53

Kanadietis Jimas Koras, 3D spausdintuvu sukūręs pirmąjį pasaulyje automobilį, teigia dar nesupratęs 3D spausdintuvų reikšmės, tačiau dabar jau kuria naują automobilį, kuriuo sieks padaryti revoliuciją pasaulyje.

Gamindamas pirmąjį automobilį „Urbee1“ galvojote tik apie vieną jo prototipą. Kaip nuo šios palyginti paprastos idėjos perėjote prie „Urbee 2“ – automobilio, kurio užmojai gerokai didesni?

Atspausdinę „Urbee“ kėbulo dalis ir jas sudėję ant važiuoklės, vežėme automobilį į kelias 3D spausdinimo parodas. Ten aš ir kiti „Urbee“ komandos nariai natūraliai dairėmės aplinkui ir įsigilinome į komercinį šių parodų aspektą. Tai iš esmės pakeitė mano ir komandos mąstymą, kalbant apie 3D spausdinimo galimybes.

Tad po „Urbee 1“ atrodė natūralus ir tinkamas žingsnis pradėti visiškai išnaudoti dizaino galimybes, kurias suteikia 3D spausdinimas, ypač, skaitmeninės arba pridedamosios gamybos srityse. Įvyko mąstymo šuolis – mums reikėjo ruošti dizainą tik 3D spausdinimo mašinoms. Nusprendėme visą išorę ir vidų sukurti tik šiuo būdu. Ir supratome, kad šitaip galime sukurti geresnes detales.

Automobilis vis dar turės, be abejo, metalinius įtvirtinimus ir ašį bei pavarų dėžę, pagamintą tradicinėmis technologijomis. Tačiau skaitmeninė gamyba pasirodė tinkama integruoti daugelį tradicinių išorės ir vidaus dalių į maždaug 40 didelių 3D atspausdintų dalių. Štai ką šiuo metu bandome padaryti.

Jūs jau seniai prisidedate prie „žalesnių“ transporto priemonių plėtros. Kaip „Urbee“ projektas padeda tai padaryti?

Mūsų tikslas – sukurti kiek įmanoma ekologiškesnį, praktišką, mažai atsinaujinančios energijos naudojantį automobilį, skirtą masėms. Automobilį, kurį jūs ir aš vairuotume beveik kasdien.

Tai svarbus tikslas, nes dabar pasaulyje yra beveik 1 mlrd. automobilių ir šis skaičius gali padvigubėti ar net daugiau išaugti iki šio amžiaus pabaigos. Kai kurie (pavyzdžiui, aš) tiki, kad tai gali paskatinti ekologinę griūtį – neįsivaizduojamo dydžio katastrofą.

Nebent, žinoma, automobilis bus sukonstruotas kitaip ir terš žymiai mažiau nei dabartinis milijardas automobilių. Mes, kaip pasaulinė visuomenė, turim išnaudoti tas technologijas, kurios leidžia pasiekti šį tikslą.

Tikime, kad skaitmeninė gamyba padės tai padaryti ir viliamės su „Urbee“ parodyti šį potencialą. Pakeisti įprastą automobilį tvaresniu ir mažiau žalingu aplinkai bus toli gražu nelengva, bet mes tikime, kad tai – kryptis, kurią reikia visiškai išnaudoti ir labai rimtai vertinti.

Kai kurie kritikai sako, kad atspausdinti automobiliai nėra tokie pat saugūs ir patvarūs kaip tradiciniai. Ką atsakytumėte į tokius teiginius?

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas