Atvirkščias sprendimas: Vokietija turi palikti euro zoną (4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-05-17 17:31

Užvakar pirmą kartą akis į akį susitiko Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Pirmojo pasimatymo metu abiejų šalių vadovai aptarė Europos ekonominės politikos perspektyvas, tačiau „Foreign Policy“ teigimu, lyderiams derėtų apsvarstyti alternatyvų krizės sprendimo būdą. Šiuo metu visi kas netingi baksnoja pirštu į Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Prancūzijos problemas bei dreba nuo minties apie galimą euro zonos sumažėjimą.

Europa deda didžiules pastangas, kad Graikija nepaliktų vieningos valiutos sąjungos. Tačiau gali būti, kad euro zonai ir viso pasaulio ekonomikai būtų kur kas naudingiau jeigu Vokietija grįžtų prie savo markės.

Vokietija yra labai konkurencinga globalios rinkos žaidėja, jos ekonomika – didžiausia ir pajėgiausia visoje euro zonoje. Vokietijos narystė vieningos valiutos sąjungoje kelia euro kurso vertę į nepageidaujamas aukštumas. Vokietijos pasitraukimas sumažintų euro kursą.

Tuo tarpu Vokietijos atžvilgiu euras šiuo metu yra pernelyg silpnas, markė būtų stipresnė valiuta nei euras ir leistų panaikinti nuolatinį užsienio prekybos perteklių.

Iki euro įsiviešpatavimo Europos valstybės, siekdamos išlaikyti sveiką ekonomiką, nuolatos nuvertindavo nacionalines valiutas Vokietijos markės atžvilgiu. Narystė euro zonoje atėmė tokias galimybes.

Per pastaruosius dvejus metus Europos politikai dėjo pastangas, kad ES periferija atgautų konkurencingumą. Pasiekti šiam tikslui buvo pasitelkta vidinė devalvacija.

Griežtas taupymas ir darbo užmokesčio nuosmukis nesugebėjo tinkamai paveikti konkurencingumo euro zonos pakraščiuose todėl euras po truputėlį silpsta. Silpstantis euras didina Vokietijos konkurencingumą likusių sąjungos narių atžvilgiu. Vokietija turi galimybes didinti atlyginimus, skatinti vartojimą ir viešąsias išlaidas, kad likusios Europos gamintojai pajustų atsigavimą, tačiau ji vengia imtis šios politikos.

Šiuo metu Vokietija mėgaujasi dirbtinai sukurtu konkurenciniu pranašumu likusio regiono sąskaita. Kai visa euro zona kenčia dėl pernelyg stipraus euro kurso, Vokietijos gamintojams tokia padėtis suteikia didžiulį džiaugsmą. Stipri markė automatiškai padidintų vokiečių perkamąją galią, kilstelėtų infliaciją ir leistų likusiai Europai gurkštelėti gaivaus oro.

Esama politika tęstis nebegali. Graikija liko be valdžios. Pusė Ispanijos jaunimo neranda darbo. Trečdalis prancūzų palaiko kraštutines partijas, o svastikų gerbėjai vis drąsiau kiša nosis į gatves.

Pasiūlymas grįžti prie markės skamba radikaliai, tačiau retkarčiais gelbsti tik netradiciniai sprendimai.

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas