Augančias kainas lietuviai vejasi besiplėšydami per kelis darbus

(Puslapis 1 iš 2)


Parduotuvėje (nuotr. 123rf.com)

2018-05-11 18:21

Kad pavyktų subalansuoti pastaruoju metu smarkiai augančias išlaidas su pajamomis, beveik kas penktas darbingo amžiaus lietuvis šalia pagrindinio darbo turi ir papildomų veiklų, teigia specialistų paieškos portalas „CV Market“.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje 2016 metais vienas dirbantysis vidutiniškai išdirbo 1885 darbo valandas. EBPO į statistiką įtraukia ne tik dirbtą įprasto darbo laiką, bet ir viršvalandžius bei darbo valandas, praleistas papildomuose darbuose. Palyginimui, Vokietijoje vienam dirbančiajam per metus teko 1363, Danijoje – 1410, Jungtinėje Karalystėje – 1676, o visų EBPO šalių vidurkis sudarė 1763 valandas“, – sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.

Akivaizdu, kad toks didelis darbo laiko, tenkančio vienam lietuviui, kiekis susidaro ne tik dėl viršvalandžių, kurių oficiali trukmė dar iki 2017 m. liepą įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui buvo gerokai labiau apribota, bet ir dėl dirbamų papildomų darbų. Tiesa, dėl ūgtelėjusios minimalios algos ir pamažėle didinamų atlyginimų poreikis susirinkti reikiamą sumą keliuose darbuose lyg ir turėtų ilgainiui mažėti.

Kaip parodė Cvmarket.lt atlikto tyrimo rezultatai, kuriame buvo aiškinamasi, iš kelių pajamų šaltinių pragyvena lietuviai, vieną kitą dešimtį eurų prie savo pagrindinių pajamų prisiduria apie penktadalis visų darbingų Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tai daroma papildomai įsidarbinus. Anot tyrimo, daugiau nei 9 proc. dirbančiųjų dar turi antrą, o beveik 2 proc. ir trečią ar net ketvirtą darbą, kuriame gauna pastovų atlyginimą. JAV tokių darbštuolių kiek mažiau – šalies

Darbo departamento duomenimis 2017 m. per kelis darbus valstijose plušo 4,9 proc. visų dirbančių asmenų. Tiesa, pastaruoju metu pastebima augimo tendencija.

Iš kur papildomos pajamos

Likę 8,4 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų papildomų pajamų prasimano kitokiais būdais: 4 proc. aiškina, kad save ir šeimą išlaiko pagrindinį atlyginimą papildydami pašalpomis ar kompensacijomis, kurias išsirūpina už vaikus, už šildymą ir pan., 2,3 proc. teigia, kad išgyventi padeda nedidukas nuosavas ar šeimos versliukas, kuris dažnai net nėra apiformintas kaip įmonė.

Anot pernai metais „Swedbank“ daryto tyrimo, dažniausi būdai užsidirbti papildomai: siūlyti laisvai samdomo specialisto paslaugas, dirbti su namų ūkiu susijusius darbus, prekiauti sodo ir miško gėrybėmis, konsultuoti, pardavinėti rankdarbius. Beje, plintant dalinimosi ekonomikai, galimybių papildomai užsidirbti tik daugėja. Savo automobilį galima įdarbinti tapus „Uber“ pavėžėtoju, turimą nekilnojamąjį turtą laikinai išnuomoti per „Airbnb“, pajamų gauti per įvairias interneto platformas „įdarbinus“ kitokį turimą retai naudojamą turtą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

Traukinys sujungs keturių valstybių sostines: paaiškėjo bilietų kainos

 Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio ...

„Norfa“ keičia darbo laiką

 Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos ...

Paviešino atlyginimus Lietuvoje: mažiausiai – Kalvarijose, daugiausiai – Vilniuje

 Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje ...

Ukrainiečių atlyginimai negalės būti mažesni nei lietuvių: išgelbės tautiečius ar pasmerks?

 Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, ...

Kad konkurencinė kova nebūtų pralaimėta: 5 taisyklės rengiant butą nuomai

 Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, kad konkurencija butų nuomos rinkoje auga. Nuomininkams nebereikia „čiupti“ tai, kas atsirado pasiūloje. Jie gali rinktis. Tuo tarpu nuomotojai, norėdami greičiau ir brangiau išnuomoti, ...

Jau galima gauti paramą pirmajam būstui

 Nuo šiandienos, rugsėjo 1 dienos, įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudarys sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas