Augimą koreguoja aplinkos grėsmės

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Gečiauskienė / Ekonomika.lt

2014-03-25 09:30

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausiai grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 m. prognozę sumažina iki 3 proc.

Vertinant Baltijos šalių kontekste, Lietuvos ir Latvijos augimo tempai turėtų išlikti sveiki – kaimyninės šalies metinis BVP turėtų siekti 3,6 proc. Tuo tarpu Estijos ekonomika dėl šalies viešojo sektoriaus išlaidų traukimosi eina recesijos link – metinis BVP turėtų siekti 1,6 proc.

Ekonomikos pulsą palaiko vartojimas

Lietuvos ekonomiką skatinantis vartojimo augimas tęsiasi jau kelerius metus iš eilės, jis yra nulemtas gyventojų perkamosios galios didėjimo bei valstybės išlaidų.

Tikėtina, kad žema infliacija ir artėjanti narystė euro zonoje leis toliau išlaikyti augančius vartojimo tempus. Be to, prielaidas tolimesniam vartojimo augimui sudaro jau nuo 2011 m. nuosekliai augantis namų ūkių skolinimosi lygis. Taigi, vartojimas turi potencialo augti ir plėstis, tuo pačiu skatindamas ir šalies ekonomiką.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog 2014 m. privataus vartojimo augimas Lietuvoje bus sparčiausias ir sieks 3,8 proc., Latvijoje bus 2,2 proc., o Estijoje – tik 0,7 proc.

Lūkesčiai nukreipti į investicijas

Vis dėlto ekonomikos augimo tempai išlieka žemiau ilgalaikio potencialo. Investicijų augimas šiuo metu yra nulemtas bazės efekto. Tačiau pajėgumų panaudojimo lygis jau yra priartėjęs prie ikikrizinio bei optimalaus lygio, virš kurio verslo plėtra paprastai ima reikalauti investicijų. Realiojo sektoriaus įsiskolinimo lygio traukimasis yra sustojęs, o tai reiškia, kad rizikos mažinimo bei kreditavimo traukimosi laikotarpis jau yra pasibaigęs.

„Danske Bank“ analitikai investicijų spartėjimo laukia kitais ir dar kitais metais – jas skatins euro narystės privalumai, žemos palūkanų normos, į investicijų skatinimą nukreiptos reformos. Prognozuojama, jog investicijos 2014 m. Lietuvoje augs 4,8 proc., tuo tarpu Latvijoje 1,2 proc., o Estijoje 11,6 proc.

Investuotojų pasitikėjimą augina tvarūs valstybės finansai – Lietuva bei kitos Baltijos šalys įgyvendina santykinai skaidrią fiskalinę politiką. Nors Lietuvos biudžeto deficitas išlieka didžiausias tarp trijų Baltijos šalių, nuoseklus jo mažėjimas ir aiškus tikslas įsivesti eurą 2015 m. lemia tolesnės konsolidacijos siekį. Estija turi unikalų pranašumą, nes jos valstybės skola yra mažiausia Europoje, ir tai yra itin svarbu investiciniam klimatui bei pasitikėjimui mokesčių sistema.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Gečiauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas